Patyčių nemažėja, keičiasi tik platformos
Anot psichologo, „Jaunimo linija“ sulaukia nemažai skambučių, susijusių su kibernetinėmis patyčiomis. „Šiai sąlyginai naujai patyčių „kultūrai“ didelę reikšmę turėjo pandemijos laikotarpis – žmonės negalėjo gyvai susitikti ir įvairios patyčių formos, kurias dažniau matėme gyvai, persikėlė į kibernetinę erdvę. Niekas nepasikeitė ir po pandemijos“, – sako M.Kriščiūnas.
Psichologas sako, kad nors visuomenė sąmoningėja, tarp vaikų patyčių tendencija vis dar ryški. „Pasakyti, kad dabar vaikai su patyčiomis susiduria rečiau nei anksčiau – negaliu, tačiau šiuo metu yra pačių įvairiausių iniciatyvų, kurių tikslas – kova su šiuo iššūkiu. Tai, kad apie tai vis daugiau kalbama yra geras ženklas“, – sako M.Kriščiūnas.
Kalbėdamas apie kibernetines patyčias psichologas pastebi, kad keičiasi ne jų pobūdis, o platforma. Prieš kelis metus buvo populiaresnis socialinis tinklas „Facebook“, todėl daugiau patyčių vykdavo būtent jame, vėliau patyčios persikėlė ir į „Instagram“, dabar – į „TikTok“ platformą.
Gali sukelti ilgalaikių pasekmių
Psichologas pabrėžia, kad patyčios gali sukelti ilgai išliekančių psichologinių pasekmių: „Patyčios sukuria įvairių emocijų spektrą, kurios vėliau gali virsti stresu, nerimu arba sukelti nenorą būti aplinkoje, kurioje tyčiojamasi, depresiją, izoliaciją netgi mintis apie savižudybę. Kartais įvairūs išgyvenimai gali pasireikšti ir fiziniais simptomais: pilvo, galvos skausmais.“
M.Kriščiūnas pastebi, kad neretai patyčių aukas gali lydėti ir kaltės jausmas – patiriantys patyčias jaučia, kad padarė kažką ne taip. Patyčių kontekste dažna ir vienišumo tematika. „Tokie žmonės dažnai būna atstumti ar patys atsiriboja nuo aplinkos. O juk kiekvieno žmogaus vienas iš bazinių poreikių – socialinis priėmimas ir socialinės erdvės turėjimas. Tai yra labai svarbu“, – sako psichologas.
Jis pastebi, kad žmonės kibernetines patyčias dažnai tam tikra prasme nuvertina. „Uždaryk kompiuterį ir niekas nesityčios iš tavęs – dažnas pajuokavimas išgirdus apie kibernetines patyčias. Vis dėlto, kibernetinė erdvė yra ta, kurioje mes leidžiame daug laiko, ypač jeigu kalbame apie socialinius tinklus. Svarbu suprasti, kad patyčių išvengti nėra lengva. Tai neapsiriboja vien atsitraukimu nuo išmaniųjų prietaisų. Tai yra sudėtingas procesas“, – pabrėžia psichologas.
Būdų padėti – yra
Šių metų pradžioje „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis tėvų vis dar nėra kalbėję su savo vaikais apie jokius pavojus, su kuriais jie gali susidurti naršydami internete. „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas, sako, kad tėvai gali imtis ne tik šviečiamųjų priemonių, bet ir tam tikrų apsaugos veiksmų, pavyzdžiui, taikyti limitą socialiniams tinklams vaikų įrenginiuose.
„Vaikai socialiniuose tinkluose praleidžia labai daug laiko, o tikimybė juose susidurti su kibernetinėmis patyčiomis – pati didžiausia. Tad vienas iš būdų apsisaugoti – saikingas jų naudojimas. Tėvai taikyti limitą socialiniams tinklams gali, pavyzdžiui, naudodamiesi specialia interneto apsaugos paslauga“, – sako D.Drakickas.
Anot jo, ši paslauga apsaugo ir nuo kitų internete dažnai pasitaikančių pavojų – kenkėjiškų nuorodų ir svetainių, smurtinio ar pornografinio, kito žalingo turinio.
Svarbiausia – švietimas ir aplinkų įvairovė
Pasak M.Kriščiūno, švietimas ir nuolatinis kalbėjimas apie patyčias – itin svarbūs žengiant link saugesnės kibernetinės erdvės.
„Rizikinga galvoti, kad vaikams paskaičius vieną paskaitą apie patyčias jie to nedarys – šviesti vaikus ir kalbėti apie tai reikia nuolat. Tiek namuose, tiek mokykloje. Tėvai turi stebėti savo vaikus ir juos supažindinti, su tuo, kad internetas gali būti ir stebuklinga, ir žalinga vieta. Svarbu stebėti vaikų savijautą būnant internete, socialiniuose tinkluose“, – sako jis.
Psichologo teigimu, svarbu atžaloms paaiškinti, kad jiems reikėtų pasikliauti savo jausmais – jei jie jaučia, kad su jais elgiamasi negražiai, greičiausiai taip ir yra. Be to, jaunuoliams svarbu rasti ir saugią socialinę erdvę. Jaunam žmogui tai turbūt yra pasikalbėjimas su tėvais, sesėmis, broliais, draugais, kartais – skambutis į „Jaunimo liniją“. Taip žmogus gali suprasti, kad saugus kontaktas egzistuoja“, – teigia psichologas.
