„Gyvybės mokslų sektorius yra vienas prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių, kuriame sukuriama apie 2,6 proc. šalies BVP. Išsikėlėme strateginį tikslą artimiausiu metu pasiekti 5 proc. BVP ir tapti viena pirmaujančių šalių šioje srityje. Todėl kartu su daugiau nei trimis šimtais suinteresuotų pusių atstovų parengėme Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodį, padėsiantį sukurti daugiau galimybių sparčiam šio sektoriaus vystymuisi. Neabejoju, kad Lietuva gali tapti viena palankiausių vietų gyvybės mokslų tyrimams visoje Europoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kuriant gyvybės mokslų sektoriaus kelrodį, be viešojo sektoriaus atstovų, aktyviai įsitraukė ir verslo bei mokslo atstovai. Asociacijos „LithuaniaBio“ atstovų teigimu, iškeltas tikslas iki 2030 m. pasiekti 5 proc. nuo BVP, sukuriamo gyvybės mokslų pramonėje – ambicingas, bet realus.
„Džiaugiamės, kad ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai prisideda prie tarptautinių verslo misijų organizavimo, padeda užmegzti partnerystę ne tik įmonių, bet ir tarptautinių ekosistemų lygmeniu. Parengtas kelrodis yra geras atspindys veiksmų, kurių reikia imtis, norint vystyti sektorių, tačiau akcentuotina, kad valstybės palaikymas yra kritiškai svarbus, siekiant išlaikyti šią lyderystę ir puoselėti tarptautinio lygio gyvybės mokslų kompetencijų centrus genų terapijos ir genų inžinerijos, metabolinės inžinerijos, baltymų dizaino, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, pramoninės biotechnologijos ir kitose srityse. Sektorius yra svarbus Lietuvos ekonomikai. Jis – reikšmingas mokesčių mokėtojas ir ateityje jo svarba tik augs“, – teigia „LithuaniaBio“ prezidentas Tomas Andrejauskas.
Kelrodyje identifikuoti pasiūlymai dėl sektoriaus vystymo yra orientuoti į reguliacinės ir mokestinės aplinkos gerinimą, infrastruktūros kūrimą, plėtrą ir galimybių suteikimą, kvalifikuotų specialistų pasiūlos užtikrinimą bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų skatinimą.
„Daugelis Europos Sąjungos šalių gali tik pavydėti mums gyvybės mokslų sektoriaus – Lietuva yra bene vienintelė ES narė, kurioje šis sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Tiesa, turime būti atviri sau ir kitiems – norėdama pasiekti šį tikslą, valstybė turi aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti finansiškai skatinti vieną svarbiausių Lietuvos inovatyvių ekonomikos šakų. Įvairiais verslo ir akademinės srities atstovų skaičiavimais, reikšmingam pokyčiui pasiekti valstybė per artimiausius dešimt metų turėtų investuoti bent po 20 milijonų eurų kasmet“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Kelrodyje siūloma skatinti gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą, pasitelkiant finansines priemones, skirtas inovacijų infrastruktūros kūrimui ir plėtrai per biotechnologijų inkubatorius, akceleratorius. Juose teikiamos viešosios paslaugos ir pagalba skatintų naujų gyvybės mokslų srities įmonių kūrimąsi, verslą pradedančių įmonių verslo rizikos mažinimą, padėtų joms įsitvirtinti rinkoje ir užmegzti partnerystę su mokslinių tyrimų ir viešojo sektoriaus institucijomis.
Apie 90 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių. Didžiausios Lietuvos sektoriaus biotechnologijų produkcijos eksporto rinkos yra JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Jungtinė Karalystė (4,7 proc.).
