Naujoje ataskaitoje, kuria pasidalijo su „POLITICO“, „Graphika“ išsamiai aprašė, kaip viena kampanija platino netikrus NATO pranešimus spaudai per tinklalapius, imituojančius aljanso svetainę, ir per netikras socialinių tinklų paskyras. Kita grupė internete paskelbė dokumentus apie viršūnių susitikimo vidaus saugumo priemones, teigdama, kad tai iš Lietuvos vyriausybės gauti dokumentai.
Dezinformacijos kampanijos metu buvo skelbiami melagingi pranešimai, kad NATO dvigubai didina savo gynybos biudžetą ir kad aljansas svarsto idėją paremti Ukrainos karių dislokavimą Prancūzijoje reaguojant į vasaros pradžioje vykusius protestus.
Tai buvo naujausia iš kelių su Rusija susijusių grupių kampanijų, kurių tikslas – dezinformacijos kampanijos Europos šalyse, siekiant pasėti nesantaiką tarp NATO narių ir pakirsti paramą kariaujančiai Ukrainai.
Šios dezinformacijos skleidimo pastangos buvo panašios į ankstesnes prorusiškas įtakos kampanijas „Doppelganger“ ir „Secondary Infektion“, sakė „Graphika“, kai kurios iš jų buvo susijusios su Rusijos bendrovėmis, kurioms ES liepos mėn. skyrė sankcijas už „manipuliavimą skaitmenine informacija“. „Graphika“ pridūrė esanti „vidutiniškai įsitikinusi“, kad naująsias kampanijas vykdė šie žinomi Rusijos veikėjai, t. y. ji rado panašumų, bet negalėjo patvirtinti ryšio.
„Graphika“ tyrimų direktorius ir vienas iš prie ataskaitos dirbusių tyrėjų Tyleris Williamsas sakė, kad tai pavyzdys, kaip „skirtingi [įsilaužėliai] vykdo ir sunkias kibernetines atakas, ir įsilaužimo bei nutekinimo operacijas, naudodami duomenis, kuriuos surinko per sunkias kibernetines atakas“.
T.Williamsas pridūrė, kad auditorijos pasiekiamumas socialiniuose tinkluose buvo „labai ribotas“ ir daugiausia apsiribojo prorusiškais „Telegram“ kanalais.
Kampanija „Doppelganger“ nuo praėjusių metų skleidė melagingas naujienas internete, o grupė „Secondary Infektion“ veikė beveik dešimtmetį ir pastaraisiais metais buvo viešai demaskuota „Meta“ ir „Atlantic Council“.
Viena iš ankstesnių „Secondary Infektion“ kampanijų buvo susijusi su slaptų Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės prekybos dokumentų nutekinimu prieš 2019 m. Didžiosios Britanijos rinkimus, kurie buvo pavogti iš buvusio prekybos sekretoriaus Liamo Foxo el. pašto paskyros, tuo metu pranešė „Reuters“.
T.Williamsas sakė, kad „Graphikos“ darbuotojai patys parengė ataskaitą, nedirbdami su socialinių tinklų grupėmis, tokiomis kaip „Meta“. Bendrovė atsisakė komentuoti, ar apie išvadas informavo NATO arba Lietuvos vyriausybę.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigė, kad jos policijos departamentas tiria šiuos teiginius. „Kol vyksta šis procesas, daugiau informacijos pateikti negalime, kad nepakenktume tyrimui“, – elektroniniu paštu sakė gynybos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė.
NATO atstovė spaudai Oana Lungescu pareiškime teigė, kad blokas „stebėjo grėsmių sukėlėjų bandymus kurti netikras interneto istorijas vykstant Vilniaus viršūnių susitikimui“. O.Lungescu sakė, kad NATO dirbo su žiniasklaidos priemonėmis, kad „būtų aišku, jog tinklalapiai yra netikri“, o juose pateikti teiginiai būtų paneigti. Tai, anot O.Lungescu, yra dalis NATO darbo atliekant dezinformacijos kampanijų stebėseną.
„NATO budriai saugo savo tinklus nuo kenkėjiškos kibernetinės veiklos 24 valandas per parą, – rašė O.Lungescu. – Mes nuolat tobuliname savo kibernetinės gynybos ir atakų aptikimo pajėgumus ir dalijamės informacija su NATO sąjungininkais, kad galėtume veiksmingai reaguoti.“
Liepos 11–12 d. Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime NATO šalių vadovai ėmėsi žingsnių išplėsti aljansą, leisdami į jį įstoti Švedijai, ir pakartotinai išreiškė paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusija. Viršūnių susitikime Aljansas taip pat patvirtino naujas kibernetinės gynybos priemones, įskaitant bendradarbiavimo kibernetinėje erdvėje stiprinimą ir įsipareigojimą vėliau šiais metais Berlyne surengti kibernetinės gynybos konferenciją.
Parengta pagal „Politico“.
