Teigiama pusė yra ta, kad ekonominiai ciklai kasmet tampa vis nuosaikesniais, todėl tikiu, kad ir būsima krizė skaudžiai neįkas: ji bus pakankamai švelni, tačiau neišvengiama – taip liudija istorija. Kai XIX a. atsirado garo variklis, visi labai įtikėjo, kad tai – technologinis stebuklas, į kurį verta masiškai investuoti. Rezultatas: ekonominio burbulo susiformavimas bei ekonominės krizės pradžia.
Su dirbtinio intelekto atsiradimu mūsų laukia labai panašus scenarijus: galiu lažintis, kad dirbtinis intelektas sukels dar vieną ekonominę krizę. Vien dėl šios priežasties mes privalome garsiai kalbėti apie dirbtinį intelektą, turime dalyvauti konferencijose, diskusijose, šį rudenį apie poveikį ekonomikos ciklams diskutuosime „Atea Action“ renginyje apie dirbtinį intelektą – nes kažkuriuo momentu žmonės per daug patikės dirbtinio intelekto magija, suinvestuos krūvą pinigų, išpūs burbulą, sukurs krizę, burbulas sprogs ir daug kas praras savo investicijas. Ir tik tuomet dirbtinis intelektas tvirtai įžengs į rinką bei taps plačiai visuomenės naudojama technologija.
Nuskambės baisiai, bet iš tiesų reikėtų kuo greičiau pakeisti žmogų dirbtiniu intelektu, kad tas žmogus galėtų pakilti į dar aukštesnį lygį ir įvaldyti jį pakeitusį dirbtinį intelektą. Kitaip tariant, mes neturime bijoti ar stabdyti dirbtinio intelekto progreso, priešingai, privalome stipriai link jo irtis. Tai bus dar viena inovacija, kuri padidins pridėtinę vertę, o ji sukurs didesnes algas, pajamas ir greitesnį problemų sprendimą.
Pavyzdžiui, jeigu anksčiau, norint prognozuoti kainų pokyčius, buvo naudojama milžiniškų pastangų ir įgūdžių reikalaujanti techninė analizė, tai po kompiuterių atsiradimo techninė analizė buvo visiškai kompiuterizuota ir pirmąkart istorijoje leido žmonėms akimirksniu – čia ir dabar – pamatyti tas pačias kainų prognozes.
Panašias galimybes sukurs ir dirbtinio intelekto atsiradimas. Jis pagelbės mums daug lengviau ir paprasčiau modeliuoti ateities suvokimą, o tai reiškia, kad mažės ekonominių krizių bei ekonominių susitraukimų kiekis.
Skamba gražiai, tačiau reikia nepamiršti, kad dirbtinis intelektas nėra stebuklas, išsprendžiantis viso pasaulio problemas ar sukuriantis į rojų panašų gyvenimą. Jis veikiau yra instrumentas, leidžiantis greičiau bei efektyviau realizuoti savas idėjas.
Dirbtinis intelektas jau dabar veikia tam tikrose srityse: didžioji dalis „Bloomberg“ ar kituose portaluose publikuojamų ekonominių straipsnių yra rašomi ne žmonių, o robotų – ir rašomi labai greitai. Įsivaizduokite. Sekundė po infliacijos paskelbimo apie šį įvykį išeina straipsnis. Noriu paklausti, kuris žmogus tai parašė? Joks.
JAV bei Kinija jau seniai įsisavino plačias dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes. Abi šios šalys yra lyderės dirbtinio intelekto srityje ir abi jos dirbtinio intelekto galią pasitelkia ne vien humaniškiems siekiams, bet ir kariniams tikslams. Vadinasi, tik nuo žmogaus priklauso, kaip šis, žmogiškąsias galimybes praplečiantis, instrumentas gebės ir galės būti pilnai įdarbintas.
Be abejo, tokio plataus veiklų spektro, kurį turi JAV su Kinija, Lietuva niekada neturės, todėl mums reikia labai aiškiai koncentruotis į verslą. Pokyčių neverta atidėlioti – jau dabar esame ties lūžio tašku. Kuo ilgiau lauksime bei vengsime įsidiegti dirbtinį intelektą, tuo stipriau pakenksime sau ilgalaikėje perspektyvoje ir didžioji dauguma Lietuvos įmonių, likusios su senais modeliais, ilgainiui pajus, kad jų kaštai yra daug didesni už konkurentų. Tada įvyks konkurencinė kova, kurioje bus sprendžiama, kas yra laimėtojai, o kas – ne.
Lietuvai, labai mažai bei dinamiškai šaliai, kuri turi vieną greičiausių internetą ir vienas geriausių bankinių sistemų pasaulyje, yra labai svarbu kuo greičiau įsidiegti ir naudoti dirbtinį intelektą, kitu atveju, mes liksime užnugaryje. Ir čia yra mūsų didžioji drama – mes turime būti priekyje, privalome anksčiau už kitus padėti pirmuosius žingsnius dirbtinio intelekto pasaulyje.
Nesvarbu, kad turime labai mažą paveldą IT sistemose ar kad 45–60 metų įmonių vadovai ne iki galo supranta, kas yra ir kaip veikia dirbtinis intelektas – viskas su tuo yra gerai, svarbu nebijoti klausti patarimų tų žmonių, kurie dirbtinį intelektą išmano bei geba analizuoti veiklos procesus, atrasti sritis, kuriose jį būtų galima įdiegti.
Būtent dėl to aš manau, jog atrakinti kelią į sėkmingą dirbtinio intelekto panaudojimą Lietuvoje gali jauni žmonės: būtent jie turi savybių, padėsiančių profesionaliai įvaldyti dirbtinio intelekto subtilybes. Sakydamas „jauni žmonės“, turiu omenyje tuos, kurie jau nebeturi įgūdžio spręsti problemas senų technologijų pagalba ir kurie šiai dienai artėja link bakalauro studijų arba jau studijuoja bakalaurą.
Manau, jog ateinančių 5–10 metų laikotarpyje dirbtinis intelektas atras savo vietą po saule ir taps mūsų kasdienybės dalimi, o jaunosios kartos net nesuvoks, kad buvo galima be jo egzistuoti, kaip ir dabartinė karta nesuvokia, jog įmanoma gyventi be interneto ar išmanaus mobiliojo telefono, nors jie atsirado, palyginus, visai neseniai.
Mano žinutė yra labai paprasta – technologijų nereikia bijoti. Jos mums nedarys nieko blogo, jeigu patys jų nenaudosime piktavališkiems kėslams. Juk kirvį gali naudoti arba malkoms, arba kaimyno galvai skaldyti, o branduolinę technologiją – arba elektrai išgauti, arba atominei bombai sukurti.
Mintimis apie dirbtinį intelektą ir jo poveikį ekonomikai dalinasi ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Marius Dubnikovas.
