Per Žolinę tradiciškai Lietuvoje buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, žmonės lankydavosi vieni pas kitus svečiuose, rituališkai kepdavo duoną ir net aukodavo gyvulius. Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, Žolinė buvo sutapatinta su krikščioniška švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena, minima visame krikščioniškame pasaulyje.
Nepaisant to, kurią iš šių progų renkatės minėti, galite suplanuoti turiningą laisvalaikį su visa šeima. Nors Lietuvoje vyrauja permainingi orai, kol kas artėjančio savaitgalio prognozės praneša daugiau saulės nei lietaus, o tai skatina planuoti laisvalaikį gamtoje. Tad ką galima nuveikti savaitgalį ir per Žolinę? Gediminas Jankauskas, „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas, pataria kaip išvengti didelių žmonių srautų.
Lankytojų laukia parkai ir renginiai
Vis dar gausiai žaliuojanti Lietuvos gamta kviečia apsilankyti išpuoselėtuose parkuose, kurių lankymą galima suderinti su vykstančiais Žolinės renginiais. Daugybę lankytojų kasmet sutraukia Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje vykstanti šventė, kuri sujungia tiek senovės lietuvių, tiek krikščioniškas Žolinės tradicijas.
Nusprendus švęsti Rumšiškėse, rekomenduojama aplankyti ir netoli Kauno esantį Panemunių regioninį parką. Parkas driekiasi siaura juosta abipus Nemuno, be šios upės čia teka dar net 72 upeliai. Gelgaudiškio miške auga storiausia Lietuvoje eglė, o naktimis Panemunių regioniniame parke skraido 9 rūšys šikšnosparnių. Jei mėgstate paukščius, nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.
Kartu su visa šeima paminėti Žolinę kviečia ir Naisių miestelis, kuriame bus švenčiamas vasaros derlius, vyks įvairios dirbtuvės ir koncertai. Visai netoli Naisių verta aplankyti Kurtuvėnų regioninį parką, kurio teritorijoje netrūksta vandens telkinių: telkšo 30 nedidelių ežerų ir sruvena 20 upokšnių. Kurtuvėnų regioniniame parke vyrauja spygliuočių miškai, yra 49 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, o tarp jų – Kurtuvėnų piliakalnis.
Pasidžiaugti šventiniu laisvadieniu galima ir mieste – Žolinės vyks ir VU botanikos sode Kairėnuose. Čia lankytojai galės leistis į žolynų pažinimo kelionę – vyks net 100 įvairių rūšių mėtų paroda, vaistažolių arbatų degustacija, kitos edukacijos ir koncertai. Kartu su apsilankymu šventėje galima užsukti ir į Pavilnių regioninį parką, kurių viena žymiausių vietų – Pučkorių atodanga. Tai aukščiausia atodanga visoje Lietuvoje, nuo kurios atsiveria neįtikėtinai gražus miškų masyvo vaizdas, Vilnios upė.
Įvairios Žolinės minėjimo iškilmės vyks ir kituose Lietuvos miesteliuose – Pivašiūnuose, Laukžemėje, Gelgaudiškyje, Trakuose, Darsūniškyje, Mažeikiuose ir kitose vietovėse, apsuptose lankytinų gamtos objektų. „Šios šventės paprastai sutraukia daugybę lankytojų, todėl tie, kurie nori išvengti didelių žmonių srautų parkuose, gali pasinaudoti specialiu parkų žemėlapiu, kuris esamuoju laiku parodo jų užimtumą. Žemėlapis atnaujinamas naudojant didžiuosius duomenis“, – pataria „DATA ATLAS“ produkto vadovas, duomenų mokslininkas G. Jankauskas.
Rasti laisvesnį paplūdimį – įmanoma
Vasarą daugiau žmonių patraukia ir į pajūrį bei renkasi prie kitų vandens telkinių. Gali būti, kad savaitgalį prasitęsti nusprendę žmonės savo poilsį planuos būtent paplūdimiuose, o srautą pajūryje gali padidinti ir vykstančios Žolinės iškilmės. Pavyzdžiui, Palangoje savaitgalį vyks „Palangos parko festivalis“ su daugybe garsių šalies atlikėjų, o per Žolinę – muzikos festivalis „Pasaulio garsai“. Nidoje savaitgalį lankytojus sutrauks lauko teniso turnyras Žolinių taurei laimėti.
„Tikėtina, kad paplūdimiai per Žolinę sulauks daugiau lankytojų ne tik pajūryje, bet ir prie Lietuvos ežerų, upių ar marių. Žmonės čia renkasi pasimėgauti saulės voniomis, maudytis, ruošti maistą ant grilio ar kitaip pramogauti. Kaip ir ieškant ramesnio parko, galima pasinaudoti paplūdimių žemėlapiu, kuris naudodamas didžiuosius duomenis gali padėti išsirinkti mažiau nusėstą paplūdimį tiek pajūryje, tiek visoje kitoje Lietuvoje“, – sako G. Jankauskas.
