Atrodo, kad šios terakotinės armijos misija buvo saugoti netoliese esantį Qino Shi Huango – grėsmingo pirmojo Qinų dinastijos imperatoriaus, valdžiusio 221–210 m. pr.m.e. – mauzoliejų.
Nors didelė dalis mauzoliejų supančio nekropolio yra ištirta, pats imperatoriaus kapas niekada nebuvo atvertas – ir jį gaubia didžiulė intriga. Akys į šią kapavietę tikriausiai nebuvo žvilgtelėjusios daugiau nei 2000 metų, kai joje buvo palaidotas pirmasis Kinijos imperatorius.
Pagrindinė šios baimės priežastis yra ta, kad archeologai nerimauja, jog kasinėdami kapavietę gali ją suniokoti ir prarasti svarbią istorinę informaciją. Šiuo metu į kapavietę būtų galima patekti tik naudojant invazinius archeologinius metodus, todėl kyla didelė rizika padaryti nepataisomą žalą.
Vienas ryškiausių tokių neapdairių archeologinių kasinėjimų pavyzdžių – Heinricho Schliemanno kasinėjimai Trojos mieste XX a. septintajame dešimtmetyje. Dėl savo skubotumo ir naivumo jis sugebėjo sunaikinti beveik visus to paties miesto, kurį buvo užsibrėžęs atkasti, pėdsakus.
Mokslininkai iškėlė idėją panaudoti tam tikrus neinvazinius metodus, leidžiančius pažvelgti į kapavietės vidų. Viena iš idėjų – panaudoti miuonus – subatominį kosminių spindulių, susiduriančių su Žemės atmosferos atomais, produktą, kuris gali prasiskverbti pro struktūras kaip pažangi rentgeno spinduliuotė. Tačiau panašu, kad kol kas šie pasiūlymai nėra plėtojami.
Atveriant kapavietę gali kilti ir kur kas daugiau tiesioginių bei mirtinų pavojų. Senovės kinų istorikas Sima Qianas praėjus apytikriai 100 metų po Qino Shi Huango mirties parašė pasakojimą, kuriame aiškinama, kad kapavietė yra aptverta spąstais, kurių paskirtis – nužudyti bet kurį įsibrovėlį.
„Buvo pastatyti rūmai ir vaizdingi bokštai šimtui pareigūnų, o kapavietė buvo pripildyta retų artefaktų ir nuostabių lobių. Amatininkams buvo įsakyta pagaminti arbaletus ir strėles, užtaisytas taip, kad šaudytų į kiekvieną, kuris įeis į kapavietę. Šimtui upių imituoti buvo panaudotas gyvsidabris, kuris buvo paleistas tekėti“, – rašoma pasakojime.
Net jei 2000 metų senumo lankiniai ginklai nesuveiktų, šis pasakojimas byloja, kad nuodingo skysto gyvsidabrio potvynis galėtų paveikti kapavietės kasinėtojus. Tai gali skambėti kaip tuščias grasinimas, tačiau mokslininkai ištyrė gyvsidabrio koncentraciją aplink kapavietę ir nustatė gerokai didesnį jo kiekį, nei tikėtasi rasti įprastame žemės lopinėlyje.
„Labai lakus gyvsidabris gali išsiskirti per įtrūkimus, kurie ilgainiui susidarė struktūroje, o mūsų tyrimas patvirtina senovės kronikų įrašus apie kapavietę, kuri, kaip manoma, niekada nebuvo atidaryta ir (arba) apiplėšta“, – daro išvadą vieno mokslinio straipsnio autoriai.
Kol kas Qino Shi Huango kapas lieka sandarus ir neapžiūrėtas, bet ne užmirštas. Tačiau kai ateis tinkamas laikas, gali būti, kad mokslo pažanga pagaliau padės įminti paslaptis, kurios čia glūdi jau maždaug 2200 metų, rašo „IFLScience“.
