Jūriniai dronai leis ukrainiečiams stebėti padėtį Juodojoje jūroje ir Krymo pusiasalyje bei atakuoti Rusijos antžeminius taikinius. Karinės galios požiūriu Ukrainos karinis laivynas ir pakrančių gynybos pajėgos negali prilygti Rusijos laivynui, tad jūriniai aparatai tapo svarbia kovos jūroje priemone.
CNN žurnalistai pirmieji pateko į šią slaptą ir griežtai saugomą bazę prie vieno iš Ukrainos ežerų.
Jų kalbinti pašnekovai atsisakė nurodyti savo vardus ir pavardes bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laipsnius.
Jūrinio drono operatorius, kuris prisistatė kaip „Ryklys“, žurnalistams parodė valdymo pultą, sumontuotą specialiame lagamine.
Viduje yra keli pagal užsakymą pagaminti ekranai, valdymo svirtelės, rankenėlės ir mygtukai, kai kurie iš jų uždengti dangteliais, kad nebūtų netyčia paspausti – ypač mygtukas, pažymėtas užrašu „Detonavimas“.
Naujausios dronų versijos, kurias galėjo pamatyti CNN žurnalistai, sveria iki tonos, gabena iki 300 kilogramų sprogmenų, jų veikimo nuotolis siekia iki 800 kilometrų, o maksimalus greitis – iki 80 km/val.
Dronų kūrėjas, pageidavęs likti anonimu, sakė, kad darbas prie drono prasidėjo tik prasidėjus plataus masto karui. Jis teigė, kad tai buvo svarbus darbas, nes Ukraina neturėjo daug jėgų pasipriešinti Rusijos jūrinėms pajėgoms.
„Turėjome sukurti kažką savo, nes neturėjome savo produkcijos, – pasakojo jis. – Šie dronai yra visiškai ukrainietiškos gamybos. Jie sukurti ir išbandyti čia. Patys gaminame korpusus, elektroniką ir programinę įrangą. Daugiau kaip 50 proc. gamybos vyksta Ukrainoje“.
Ukrainiečiai gana aktyviai naudoja jūrinius dronus. Ukrainos gynybos agentūrų šaltiniai CNN patvirtino, kad tokie aparatai dalyvavo bent dviejuose neseniai įvykdytuose išpuoliuose: liepą prieš Kerčės tiltą ir spalį prieš Sevastopolio uostą Kryme.
Nakties ataka prieš Krymo tiltą buvo speciali Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno ir Ukrainos saugumo tarnybos operacija, tuo metu šaltiniai sakė „BBC News Ukraine“.
„Tiltas buvo užpultas naudojant antžeminius bepiločius orlaivius. Buvo sunku pasiekti tiltą, bet galiausiai pavyko“, – sakė SBU šaltinis, nors kitų detalių neatskleidė.
Dėl šio išpuolio dalis tilto buvo sugadinta ir nebus eksploatuojama bent iki rugsėjo
2022 m. spalio 29 d. keliems dronams pavyko prasiveržti į laivų stovėjimo vietą ir, britų žvalgybos duomenimis, buvo pagadinti minininkas „Ivan Golubec“ ir fregata „Admiral Makarov“.
Po to ukrainiečiai dar kelis kartus bandė pulti Sevastopolį.
Mažiausiai vieną kartą buvo atakuotas atviroje jūroje esantis laivas. Gegužės 24 d. rytą trys karinių jūrų pajėgų jūriniai dronai atakavo Rusijos žvalgybinį laivą „Ivan Churs“, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, buvo už 140 km į šiaurės rytus nuo Bosforo sąsiaurio.
Rusijos kariuomenė teigia, kad visi trys dronai buvo sunaikinti, tačiau ukrainiečiai paskelbė vaizdo įrašą iš vieno iš jų kameros, ir iš šios medžiagos matyti, kad dronas sugebėjo priartėti prie laivo. Vis dėlto vėliau Rusija parodė „Ivan Churs“, kuris pats grįžo į Sevastopolį, nuotraukas.
Rusai dar neturėjo laiko prisitaikyti prie naujų Ukrainos pajėgumų, tvirtina dronų kūrėjai.
„Labai sunku pataikyti į tokį mažą droną, jį labai sunku surasti, – sako vienas iš dronų kūrėjų. – Šiuo metu šių dronų greitis viršija bet kokio Juodosios jūros regione esančio jūrų laivo greitį“.
Jis teigia, kad ukrainiečių veiksmai prieš Rusijos jūrų taikinius verčia rusus trauktis toliau į Juodąją jūrą, todėl jiems sunku suduoti raketų smūgius Ukrainai. „300, 400, 600 kilometrų yra didelis atstumas, dėl kurio kai kurios operacijos tampa neįmanomos, o kitos – sudėtingos“, – sako jis.
Pasak jo, dėl to tokie miestai kaip Odesa tampa saugesni.
Tačiau po smūgio Kerčės tiltui miestas kelias dienas buvo intensyviai atakuojamas iš oro bepiločiais lėktuvais ir sparnuotosiomis raketomis, paleistomis ir iš Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų. Buvo atakuojamos dvidešimt penkios mieste esančios UNESCO pasaulio paveldo vietovės. Maskva teigė, kad tai buvo atsakomieji veiksmai, nukreipti į teritoriją, kurioje, jos manymu, buvo pastatyti ir laikomi karinio jūrų laivyno bepiločiai orlaiviai.
Vis dėlto jūrų dronų kūrėjai nusiteikę optimistiškai.
„Manau, kad praeis 5–10 metų ar dar daugiau, kol rusai galės veiksmingai kovoti su tokio tipo įranga, – sako jis. – Jų įranga yra XX a., mūsų – XXI a. Mus skiria ištisas šimtmetis“.
Parengta pagal CNN.
