Šešiolikos žuvusių partizanų palaikai buvo išniekinti Joniškėlio centrinėje aikštėje, vėliau dvylika iš jų atvežta į Girelės miško pamiškę prie Joniškėlio plytinės (dabartinis Austakynės viensėdis). Šaltą žiemą stribams nepavyko sudeginti suledėjusių kūnų, todėl šie liko gulėti krūvoje. Penkis kūnus slapta išsivežė artimieji, o likusius septynis vietos gyventojams leista užkasti tik po kelių savaičių. Tai būrio vadas Motiejus Beleckas-Paleckis, Viesulas, Bronislovas Pakalnis-Aukštikalnis, Jonas Bajoriūnas-Varniukas, Vakaras, Adolfas Biliūnas-Cvirka, Jonas Momeniškis-Lionginas, Jurgis Petrauskas-Rasputinas, Dobras, Juozapas Žandaris-Mūsiškis.
Partizanų užkasimo vieta Austakynėje kol kas savo paslapties neatskleidžia. 1990 m. vietos žmonių iniciatyva čia buvo pastatytas atminimo kryžius. Apie 1996–1998 m. palaikų buvo ieškoma savarankiškai, tačiau nesėkmingai. Tuomet naudoto ekskavatoriaus iškastų griovių žymės ir šiandien matomos žemės paviršiuje. Pasak kai kurių liudijimų, dar 1988 m. septynių partizanų palaikai buvę surasti ir perlaidoti. Tačiau šios informacijos patvirtinti niekas negali.
Be to, užkasimo vieta spėjama remiantis amžininkų atsiminimais, tikslus teritorijos dydis nežinomas, neaišku, ar apskritai spėjama teisingai. Kultūros vertybių registre partizanų užkasimo vieta Austakynės viensėdyje įvardinta kaip Lietuvos partizanų kapai (unikalus kodas 22568). Jiems suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
Partizanų palaikų paieškoms vadovauja archeologas dr. Gediminas Petrauskas. Talkininkų komandoje triūsė ir savanoris iš Jungtinės Karalystės Benas Goodburnas. Pirmiausia atliekami archeologiniai žvalgymai. Siekiant nustatyti palaikų užkasimo duobės tikslią vietą, naudojamas sukamasis grąžtas. Tvarkingai gręžiant gylyje iki 1 metro tikimasi aptikti permaišytą duobės užpildą ir nustatyti duobės dydį, kartu nesuardant palaikų.
Pagal projektą planuojama išgręžti iš viso iki 450 gręžinių. Pirmajame tyrimų etape birželio mėnesį pavyko išgręžti 228. Archeologai darbus tęs rudenį. Tik aptikus užkasimo duobės vietą ir dydį toje vietoje bus formuojama perkasa, arba kelios, jeigu paaiškės, kad duobių būta daugiau.
Paieškas Austakynėje organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prieš keletą metų į centrą kreipėsi partizano J. Žandario sesuo Liucija Žandarytė, kuri paprašė surasti ir ekshumuoti jos brolio palaikus. Garbaus amžiaus moteris daug metų rūpinasi partizanų atminimo vieta Austakynėje. Joniškėlio krašto žmonių troškimas yra pagaliau atskleisti šios vietos paslaptį. Tautos didvyriai turi ilsėtis ramybėje ir pagarboje.
