Priežastis – kasos vėžys, nurodė, saugumo mokymo bendrovės „KnowBe4“, kurioje dirbo K. Mitnickas, atstovė spaudai Kathy Wattman.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime „KnowBe4“ pavadino K. Mitnicką „garsiausiu pasaulyje įsilaužėliu“. Pamažu visame pasaulyje įsitvirtinant pasauliniam žiniatinkliui, jis įsilaužė į tokių bendrovių kaip „Motorola“, „Nokia“ ir „Sun Microsystems“ kompiuterių sistemas – padarydamas, prokurorų teigimu, milijonų dolerių žalą.
Dar nesulaukęs 30 metų K. Mitnickas jau buvo atlikęs trumpą laisvės atėmimo bausmę už kompiuterinius nusikaltimus. Tačiau jo, kaip įsilaužėlio, šlovė buvo įtvirtinta 1995 m., kai FTB vidury nakties suėmė jį Šiaurės Karolinos bute per didelio atgarsio sulaukusį reidą, kuris baigėsi 24 valandas trukusiu sekimu prie jo namų ir užbaigė daugiau nei dvejus metus trukusį hakerio slapstymąsi.
Teisėsauga galiausiai jį susekė padedama kibernetinio saugumo eksperto Tsutomu Shimomuros, kuris teigė, kad į jo kompiuterį įsilaužė K. Mitnickas. Pranešama, kad per teismo posėdį po suėmimo K. Mitnickas kreipėsi į T. Shimomurą ir pasakė, kad gerbia jo įgūdžius.
1999 m. K. Mitnickas prisipažino kaltu dėl kelių sukčiavimo elektroninėmis priemonėmis atvejų ir kitų kibernetinių nusikaltimų. Jis buvo nuteistas penkerius metus kalėti. 2000 m. išėjęs į laisvę, atsižvelgiant į jau išbūtą laiką kalėjime, jam buvo uždrausta naudotis internetu be vyriausybės leidimo. Šią teisę jis atgavo tik po ilgų ginčų su valdžios institucijomis.
Išėjęs į laisvę K. Mitnickas tapo poliarizuojančiu, bet nuolatiniu kibernetinio saugumo bendruomenės nariu. Jis vaizdavo save kaip nesuprastą „genijų“ ir pionierių, o kai kurie šalininkai teigė, kad jis tapo pernelyg uolaus baudžiamojo persekiojimo ir perdėto žiniasklaidos dėmesio auka. Kai jis buvo nuteistas, gerbėjai surengė protestus daugiau nei dešimtyje miestų, o po suėmimo savo automobilius papuošė geltonais lipdukais „Išlaisvink Keviną“.
Grupė, raginusi jį paleisti, 1998 m. kelioms valandoms išjungė „New York Times“ interneto svetainę, kurios pagrindiniame puslapyje buvo patalpintos pornografinės moterų nuotraukos.
JAV teisingumo departamentas pavadino jį „kompiuteriniu teroristu“, o kritikai teigė, kad jis suteršė besikuriančios interneto pramonės profesionalų reputaciją.
Nebuvo aišku, ar K. Mitnickas iš kibernetinių nusikaltimų gavo didelės finansinės naudos, nors turėjo tam galimybių. „Mano motyvacija buvo žinių siekis, intelektinis iššūkis, jaudulys ir pabėgimas nuo tikrovės“, – sakė jis Senato komiteto posėdyje praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas į laisvę.
2000 m. filmas „Track Down“, kuriame Skeetas Ulrichas atliko K. Mitnicko vaidmenį, už JAV ribų žinomas pavadinimu „Takedown“, buvo paremtas hakerio gyvenimo istorija. Filmas buvo paremtas 1996 m. T. Shimomura ir „Times“ žurnalisto Johno Markoffo knyga, kurioje pasakojama apie K. Mitnicko nusikaltimus, susijusius su pavogtais kreditinių kortelių numeriais ir įmonių komercinėmis paslaptimis. (K. Mitnickas sakė, kad jis nepritarė šiai knygai.)
Dauguma jo įsilaužimų dešimtajame dešimtmetyje buvo grindžiami socialine inžinerija – žmonių įkalbinėjimu atskleisti konfidencialią informaciją, o techninį darbą už jį atliko kiti.
Kevinas Davidas Mitnickas gimė 1963 m. rugpjūčio 6 d. Los Andžele, užaugęs rašė Jungtinės Karalystės technologijų leidiniui „Register“, kad jaunystėje nuolat nuobodžiavo, manipuliavo autobusų bilietais, kad galėtų nemokamai važinėti po miestą, ir atliko iliuzionistinius triukus, kurie padėjo jam atrasti „malonumą apgaudinėti žmones“.
Būdamas paauglys jis įsilaužė į Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos vadavietės kompiuterį, o į federalinių teisėsaugos institucijų akiratį pateko būdamas 20-ies.
Tuo metu, kai jis buvo suimtas, didžioji pasaulio dalis dar tik aklimatizavosi internete, o visuomenės požiūris į įsilaužėlius keitėsi – nuo koledžų profesorių ir tyrėjų iki vagių, sukčių ir interneto aktyvistų.
Šioje naujoje aplinkoje etinės ribos dažnai buvo neryškios, sako buvęs federalinis kompiuterinių nusikaltimų prokuroras Markas Raschas, kuris tyrė K. Mitniko bylą. Jis sakė, kad hakerio nusikaltimai kartais atskleisdavo teisės dviprasmybes.
„Jis tapo interneto dėmesio auka. Buvo manoma, kad jis išlaisvino duomenis, išlaisvino informaciją ir tiesiog įrodė, kaip galima įsilaužti, – sakė jis. Turėjo visą būrį žmonių, kurie manė, kad jis yra blogiausias dalykas pasaulyje, ir žmonių, kurie manė, kad jis yra pusdievis“.
2022 m. viduryje K. Mitnickui buvo diagnozuotas kasos vėžys. Jo žmona Kimberleyšiuo metu laukiasi vaiko.
M. Raschas – kuris vėliau kalbėjo tose pačiose kibernetinio saugumo komisijose kaip ir K. Mitnickas, ir padėjo savo buvusiam įtariamajam nuvykti į ligoninę, kai šis susirgo – tikino, kad bausmė K. Mitnickui buvo teisinga ir kad jis „žinojo, kad tai, ką darė, buvo blogai“.
Tačiau „šiuo metu internete yra tikrai blogų, tikrai piktų ir tikrai pavojingų žmonių“, – sakė jis. „Kevino Mitnicko prie šios kategorijos nepriskirčiau“.
Parengta pagal „Washington Post“.
