Kelionė į Lietuvą ir saugumo svarba
Kaip ir daugelio nuo karo bėgančių ukrainiečių, Katerinos kelionė į Lietuvą nepraėjo be iššūkių. Iš pradžių studijas planavusi pradėti 2022-ųjų rudenį, šiuos planus kuriam laikui teko atidėti – dėl intensyvaus Rusijos kariuomenės apšaudymo jos gimtajame mieste mergina tiesiog negalėjo išvykti. O Vilniuje tuo metu jos laukė laimėta stipendija.
„Nors ir pripratome, tačiau gyvenimas dažnėjančių sprogimų sąlygomis vis tiek kelia nerimą – nuolatos jaudiniesi dėl savo šeimos bei draugų. Tad viso to apsuptyje mintys apie magistro studijas Lietuvoje pradėjo atrodyti kaip tolima svajonė“, – sako teisės ekspertė.
Nenorėdama susitaikyti su šia situacija, Katerina susitelkė į savo tikslą – laukimą paskyrė pasiruošimui studijoms Vilniuje, kruopščiai nagrinėdama Europos teisę ir duomenų apsaugos taisykles. Kuomet situacija pagerėjo tiek, jog mergina galėjo išvykti, ji jautėsi pasirengusi atversti naują gyvenimo puslapį.
„Atvykusi čia nekantravau pasinerti į studijas. Gyvenant karo zonoje, kaip niekad gerai supratau taikos ir saugumo svarbą, tad manau, jog tai praturtino mano požiūrį IT teisėje. Studijų metu gilinausi į Europos teisės ir BDAR subtilybes, dažnai valandų valandas praleisdama prie sudėtingų dokumentų. Suprasti visa tai nebuvo lengva, tačiau aistra šiai sričiai ir noras prisidėti prie savo šalies pažangos mane motyvavo labiausiai“, – prisipažįsta ji.
Studijų metu Katerina taip pat atidžiai stebėjo besivystančią IT rinką Ukrainoje. Ji pastebėjo išaugusį poreikį IT teisininkams, kurie galėtų padėti įmonėms užtikrinti BDAR atitiktį ir spręsti kitus su technologijomis susijusius teisinius klausimus. Ji siekia padėti šioms bendrovėms, ypač – IT sektoriuje – plėstis ir laikytis Europos reglamentų.
Sprendžia šiandien itin aktualią problemą
Kaip pasakoja „TeleSoftas“ vyriausiasis technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius, sulaukę universiteto prašymo padėti sukurti galimybę ukrainiečiams šiuo sudėtingu laikotarpiu studijuoti Lietuvoje, gana greitai priėmė sprendimą prisidėti.
„Nuo pat karo pradžios stengėmės kuo tik galėjome prisidėti prie ukrainiečių gerovės. Sudarėme jiems galimybes pas mus įsidarbinti ar praktikuotis, išvežėme ne vieną mašiną su parama bei toliau tą darome, įrengėme klases ir aprūpinome čia besimokančius ukrainiečių vaikus, rinkome paramą ir savanoriavome. Taigi, gavę užklausą padėti studentams, ilgai nedvejojome ir įsteigėme stipendiją studijoms Lietuvoje“, – sako N. Eimanavičius.
Jo teigimu, taip jau sutapo, jog Katerinos studijų bei darbo sritis yra itin glaudžiai susijusi su jų pačių įmonės veikla ir atliepia šiandien itin aktualią duomenų apsaugos internete problemą.
„Nors duomenų apsaugos reglamentai bent Europoje griežtėja, įvestas BDAR bei kiti saugikliai, kaip matome, nesustabdo nuo duomenų nutekėjimo – čia pat Lietuvoje susiduriame su įvairaus masto pažeidimais, o Ukrainai, siekiančiai prisijungimo prie ES, reikės atlikti daugybę jos srities kuruojamų darbų“, – aiškina IT ekspertas.
BDAR spragos kasdienybėje
Tiek akademinėje, tiek profesinėje veikloje Katerina pastebi, jog viena labiausiai paplitusių problemų jos kasdienybėje yra daugybė BDAR pažeidimų. Dažnai besikartojančios spragos primena, jog duomenų apsaugos srityje vis dar reikia daug dirbti.
„Tarp dažniausiai pasitaikančių pažeidimų yra visiškas privatumo politikos nebuvimas arba prastas jos parengimas, dėl to naudotojai negali susipažinti su tuo, kaip tvarkomi jų duomenys. Nemažiau nerimą kelia ir tai, jog dažnai nebūna jokio duomenų žemėlapio, o tai trukdo organizacijoms suprasti duomenų srautus ir taip didina pažeidimų riziką“, – atskleidžia teisininkė.
Katerina pažymėjo, kad dar vienas reikšmingas pažeidimas – neteisingas duomenų tvarkymo teisinių pagrindų pasirinkimas. Įmonės dažnai neteisingai interpretuoja teisinius pagrindus arba jais netinkamai vadovaujasi, todėl duomenys tvarkomi neteisėtai.
„Delsimas atsakyti į duomenų subjektų prašymus, taip pat nepatikimi tarpininkai, nulemiantys prastą tarptautinio duomenų perdavimo saugumą, kelia pavojų duomenų saugumui. Daugelyje organizacijų vis dar nėra aiškių procedūrų, kaip pranešti atsakingoms institucijoms, kuomet per saugumo incidentą nukenčia asmens duomenys“, – teigia Katerina.
Taip pat susirūpinimą kelia ir tai, kad nėra pagrįstų duomenų saugumo priemonių, todėl sistemos tampa jautrios pažeidimams. Galiausiai, nepakankamos pačių darbuotojų žinios apie duomenų apsaugą ir BDAR laikymosi svarbą dažnai lemia netyčinius pažeidimus, kurių būtų galima išvengti užpildžius šias spragas iš anksto.
