Tai – ypatingoji JAV karinė vadavietė, lėktuvas, sukurtas taip, kad išgyventų branduolinius smūgius, o Jungtinių Valstijų vadovybė (prezidentas, gynybos sekretorius ir kiti žemesni esantys pareigūnai) nenukentėtų ir galėtų tęsti vadovavimą branduolinio konflikto metu.
Remiantis skrydžių stebėjimo platformos „Flight radar“ duomenimis, pirmadienį iš Vašingtono pakilęs „Lemtingosios dienos lėktuvas“ antradienį 0 val. 44 min. įskrido į Lietuvos teritoriją tarp Smiltynės ir Alksnynės (Kuršių Nerija), 0 val. 56 min. praskrido virš Kauno, 1 val. 5 min. iš pietinės pusės praskrido Vilnių.
Remiantis viešais duomenimis, lėktuvas 1 val. 17 min. išjungė atsakiklį. „Flight radar“ rodoma, kad jis įskrido į Baltarusijos teritoriją, tačiau tai būtų neadekvatu: greičiausiai skrydį sekančios stotys aproksimavo skrydžio kryptį ir pagal tai vizualizavo spėjamus tolesnio skrydžio duomenis. Apibendrinant galima būtų sakyti, kad 1 val. 17 min. „Lemtingosios dienos lėktuvas“ tiesiog išsijungė iš viešosios stebėsenos sistemų.
Kas yra „Lemtingosios dienos lėktuvas“?
„Lemtingosios dienos lėktuvai“ (angl. Doomsday planes), kitaip dar vadinami „naktinės sargybos“ (angl. nightwatch) lėktuvais, iš tiesų yra yra militarizuotos „Boeing 747–200“ versijos. Oficialus „Lemtingosios dienos lėktuvo“ pavadinimas – Pažangioji oro desanto vadavietė „Boeing E-4B“ (angl. „Boeing E-4B“, Advanced Airborne Command Post, AACP) – ir kaip sufleruoja pavadinimas, tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų naudojami strateginiai valdymo ir kontrolės kariniai orlaiviai.
Iš viso egzistuoja keturi „Boeing 747–200B“ lėktuvai, kurie specialiai pertvarkyti į „E-4“ serijos lėktuvus, suprojektuotus ir pagamintus pagal JAV Nacionalinės ekstremalių situacijų oro erdvės vadavietės programą.
Šie orlaiviai kažkiek panašūs į „Air Force One“, tačiau juose sumontuota pažangiausia ir sudėtingiausia skrydžių ryšių įranga.
Kiekviename „Lemtingosios dienos lėktuve“ įrengtos įvairios ryšio priemonės. Jas sudaro labai žemo dažnio antena, kuri skrydžio metu gali būti nutiesta iki 8 km už orlaivio. Orlaivio fiuzeliažo viršuje, jo išskirtiniame kupole įrengta labai aukšto dažnio ir „Milstar“ ryšių įranga.
Pasak Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgų, „Milstar“ yra „jungtinės tarnybos palydovinio ryšio sistema, kuri užtikrina saugų, trukdžiams atsparų pasaulinį ryšį, kad būtų patenkinti svarbiausi karo meto reikalavimai, keliami itin svarbiems kariniams vartotojams. Daugelio palydovų flotilė sujungia vadovavimo institucijas su įvairiais ištekliais, įskaitant laivus, povandeninius laivus, orlaivius ir antžemines stotis“.
Informacija apie tai, kaip tiksliai lėktuvas gali atlaikyti branduolinę ataką, yra įslaptinta, tačiau žinoma, kad lėktuve esantys kompiuteriai ir laidai yra apsaugoti antišilumine ir antibranduoline apsauga. Pilotų kabinoje yra analoginiai valdymo įtaisai (tai leidžia apsisaugoti ir nuo kibernetinių atakų), o darbo vietose įrengti laidiniai telefonai ir monitoriai, skirti veikti branduolinio elektromagnetinio impulso atveju. Be pilotų kabinos korpuse daugiau nėra langų – kad ryšių sistema būtų apsaugota nuo išorės karščio ar elektromagnetinio impulso.
Karo metu orlaivis gali būti papildytas degalais skrydžio metu. Tai leidžia optimizuoti skrydžio laiką – žinoma, išskyrus įgulos aprūpinimą atsargomis.
Be to, kiekvienas pilotų kabinos langas turi apsauginį tinklelį nuo elektromagnetinių impulsų (EMP) – kad būtų apsaugotos jautrios lėktuvo sistemos.
Kiekvienas „E-4“ skirtas tarnauti kaip atsparus mobilus vadavietės punktas JAV nacionalinei vadovybei, kurią sudaro Jungtinių Valstijų prezidentas, gynybos sekretorius ir visi žemiau hierarchijoje esantys pareigūnai. Keturis „E-4B“ eksploatuoja 595-osios vadovavimo ir kontrolės grupės 1-oji oro pajėgų vadovavimo ir kontrolės eskadrilė, įsikūrusi Offuto oro pajėgų bazėje netoli Omahos (Nebraska).
Šių lėktuvų parkas buvo sumanytas ir sukurtas tais laikais, kai „abipusio užtikrinto sunaikinimo“ doktrina reiškė, kad branduolinis karas yra aiškus ir realus pavojus – ir šiandien daugeliui gali atrodyti, kad tokios priemonės yra perteklinės. Tačiau šie orlaiviai visada yra parengties būsenoje, nepaisant šiandien sumažėjusios branduolinio holokausto baimės.
Tam atvejui, jei lėktuvui reikėtų skubiai pakilti į orą, lėktuvo įgula visada dislokuojama netoliese esančiose kareivinėse
Kaip veikia „Lemtingosios dienos lėktuvas“?
Apie pagrindinę orlaivio paskirtį jau minėta ankstesniame skyrelyje, tačiau jis taip pat tarnauja kaip savotiški skraidantys „namai“ orlaivio įgulai.
Kiekvienas orlaivis turi tris pagrindinius vidinius denius (aukštus). Viduriniame denyje įrengtas „kovinis štabas“, o krizės metu visų karinių tarnybų karininkai dirba šiame aukšte esančiame štabo kambaryje. Pagrindinėje kabinoje yra garso nepraleidžiantis vaizdo konferencijų kambarys ir atskiras kambarys, kuriame gali miegoti gynybos sekretorius.
Jei komanda išalktų, tam lėktuve yra 57 dėžes maisto davinių (angl. Meal, Ready-to-Eat, MRE). Lėktuve yra 14 gultų, kuriuose darbuotojai gali miegoti.
Teritorijoje, kuri iš pradžių buvo suprojektuota kaip pirmosios klasės poilsio kambarys, dabar yra šešios vietos keleiviams ir dvi miegamosios lovos, kurios naudojamos kaip poilsio zona 12 orlaivių mechanikų, lydinčių kiekvieną senstančio lėktuvo reisą.
Siekiant užtikrinti įgulos pasirengimą ilgų operacijų metu, įgula pakaitomis dirba ir ilsisi. Įgulą sudaro pilotai, ryšių specialistai, navigatoriai, skrydžių inžinieriai ir palydovai. Likusią įgulos dalį sudaro kovinis personalas.
2005 m. karinės oro pajėgos sudarė penkerių metų 2 mlrd. dolerių vertės sutartį su „Boeing“ dėl nuolatinio „E-4B“ lėktuvų parko modernizavimo. JAV karinės oro pajėgos už „E-4“ eksploatavimą turi mokėti apie 160 000 JAV dolerių už valandą – be to, kad būtų sumokėta už pirkimą ir modifikavimą.
