Kaip pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba, šiuo metu egzistuoja labai platus debesijos paslaugų spektras. „Žiūrint chronologiškai, viskas prasidėjo nuo serverių saugojimo, kai įmonė galėdavo pasidėti serverį į svetimą duomenų centrą – prieš tai bendrovės savo patalpose turėdavo atskirus kambarius, savo mikroduomenų centrus, kur laikydavo serverius ir samdydavo kokį Petrą ar Joną, kuris tuos serverius prižiūrėdavo. Bet tai buvo nelabai efektyvu, todėl augant rinkai, atsirado duomenų centrų teikėjai. Tai nutiko kažkur prieš dvidešimt metų“, – pasakoja informacinių technologijų specialistas.
Pokytis
Kaip prisimena M. Rauba, vėliau, prieš penkiolika metų ar panašiai, atsirado virtualios mašinos: viename serveryje galėdavai paleisti daug operacinių sistemų – tada ir atsirado debesijos sąvoka, ir duomenų centrų tiekėjai be serverių saugojimo paslaugos (angl. hosting) pradėjo teikti ir virtualių serverių paslaugą.
„Lietuviškai tai įgavo virtualaus dedikuoto serverio sąvoką, dar vėliau atsirado nededikuoti virtualūs serveriai. Susikūrė internete veikiantys paslaugų teikėjai (angl. web scale IT) – „Google“, „Amazon“, vėliau ir „Microsoft“, o taip pat į traukinį įšoko ir „Oracle“. Visa tai reiškė, kad virtualios mašinos evoliucionavo į infrastruktūrą kaip paslaugą (angl. infrastructure as a service), programinę įrangą kaip paslaugą (angl. software as a service, SaaS), infrastruktūros platformą kaip paslaugą (angl. platform as a service), duomenų bazes kaip paslaugą (angl. database as the service) ir panašiai, o šiuo metu itin sparčiai auganti rinka yra dirbtinis intelektas kaip paslauga, būtent debesijos sistemose“, – pasakoja įmonės technologijų direktorius.
Tačiau, anot jo, problema yra ta, kad nors didieji žaidėjai ir siūlo didelį paslaugų spektrą, jų paslaugos pasižymi ir dideliais kaštais: jei įmonė nori naudoti pačius naujausius sprendimus, kaštai gali nusverti vertę, kuria bendrovė sukuria klientui.
„Todėl šiuo metu rinkoje yra visko: nuo dar vis dar užsilikusių ir neapsaugotų kambariukų pačios įmonės patalpose, kurie yra jau tikrai nebeefektyvūs ir per brangūs – iki pačių naujausių „Microsoft“ ar „Amazon“ sprendimų, kurie, vėlgi, yra ne kiekvienam įkandami. Todėl verslui yra labai svarbu atsirinkti būtent tokį sprendimą, kuris labiausiai atitiktų jų poreikius“, – aiškina M. Rauba.
Jis pasakoja, kad „Bitė“ šiuo metu siūlo modernų ir saugų duomenų centrą, kuris atitinka „Tier III“ standartą: šis standartas reiškia saugumo ir patikimumo lygį, o patikimumas apibrėžiamas tuo, kiek duomenų centre yra elektros įvadų, kiek akumuliatorių, koks pastatas (ar nedegantis, neužliejamas) ir t.t.
„Ir „Bitė“ siūlo viską nuo pirmo lygio, kai įmonė turi specifinius poreikius ir ieško kur pasidėti serverius su saugiomis, šifruotomis ryšio linijomis – iki to sluoksnio, kai dar nėra SaaS paslaugos: mes siūlome „Wmvare Cloud Foundation“ produktą, virtualias mašinas ir kitas su šiuo produktu ateinančias paslaugas (pavyzdžiui, atsarginių kopijų paslaugą). Taip pat padedame savo klientams permigruoti infrastruktūrą“, – apie bendrovės teikiamas paslaugas pasakoja specialistas.
Nauda
Kokių naudų įmonei gali atnešti jos IT ūkio iškėlimas į debesiją? M. Raubos teigimu, pačių įvairiausių: nuo dingusių priežiūros rūpesčių iki finansinės naudos.
„Jei turime darbuotoją, kurio darbas iki šiol buvo prižiūrėdavo serverius kambariuke, perkėlus įmonės sistemas į debesiją, jis gali eiti dirbti kitų darbų. Jei kambariukas, kuriame stovėjo serveriai, buvo Vilniaus senamiestyje – tai leidžia sutaupyti ar efektyviau išnaudoti brangų nuomojamą plotą“, – pateikia pavyzdžius technologijų direktorius.
Taip pat – rizikos kaštų valdymas: kas atsitiks, jei vienas jūsų serveris suges? „Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo įmonės dydžio, klientų rato (kiek klientai yra aktyvūs, kiek dėl tokio įvykio kentėtų jų verslai) ir kam įmonė savo IT naudoja – ar gali be jų gyventi, ar negali. Bet konkurencija pasaulyje auga ir dažnai sustojus sistemai, jei verslas dar ir gali funkcionuoti, tai pelno gali nebelikti. Tad iš rizikos pusės kaštus sunku pamatuoti, bet jie yra – ir kai verslai sustoja, kai tai nutinka, nuostoliai būna materialūs“, – apibendrina M. Rauba.
O kalbant apie aptarnavimo pusę, jo teigimu, galima sutaupyti nuo 20 iki 40 procentų kaštų. „Pavyzdžiui, debesijoje perkant daug vienodų serverių, gaunamos geresnės sąlygos nei užsiiminėjant tokiais pirkimais atskirai. Taip pat sutaupomi pirkimo ir gedimo tvarkymų procesai, o kai reikia keisti nusidėvėjusią įrangą – visa tai daroma didesniu mastu, todėl gaunasi masto ekonomija. Taip pat gali diferencijuoti savo infrastruktūrą pagal poreikį – tarkime, vieni serveriai bus labiau tinkami nišinėms kritinėms sistemoms, kiti – aptarnauti periferiją ar SaaS. O naudodamas viskam vieną, sistemą gali naudoti neefektyviai ir tiesiog permokėti“, – aiškina specialistas.
Saugumas
Paklaustas apie saugumą, M. Rauba sako, kad jei kokia įmonė negali visiškai pasitikėti vienu ar kitu dirbančiu žmogumi, tai saugumo lygmuo jau yra žemesnis nei standartus atitinkančiame duomenų centre su didesniu personalu, numatytais procesais, stebėsena ir kitomis paslaugomis.
„Faktas, kad duomenų centre gali gauti geresnę paslaugą – kaip ir tai, kad visa tai kainuoja, todėl labai svarbu pasirinkti saugumo lygį – priklausomai nuo duomenų. Pavyzdžiui, jei duomenys įsilaužėliams yra beverčiai (tarkime, nėra vardų ar pavadžių, adresų, o duomenis sudaro, tarkime, padangų slėgio matavimai transporto įmonės ūkyje) – tada galima rinktis mažesnius saugumo kaštus ir žemesnį saugumo lygį. O kur yra klientų duomenys – ten saugumas turi būti aukštesnis. Dažniausiai jei įmonė saugo duomenis fiziškai pas save, tai saugumas būna arba maksimalus, arba minimalus – bet dažniausiai peržiūrėjus bendrą biudžetą, pasirenkamas minimalus lygis. O debesija suteikia galimybę rinktis ir diferencijuoti, gauti valdomų kaštų paketą“, – pasakoja „Bitės“ technologijų direktorius.
Prakalbus apie baimes, su kuriomis susiduria pradedantys apie savo IT ūkio iškėlimą į debesiją, M. Rauba nurodo kelis konkrečius atvejus.
„Pirmas – kontrolės praradimas. Jei viskas pas mane patį įmonėje, galiu atbėgti ir pataisyti. O jei debesijoje procesai nesutvarkyti – ypač kalbant apie viešą debesį (angl. public cloud) – tai ką aš ten žinau kaip viskas vyks? Jei serveris kokioje Azijoje – viskas toli, neaišku, kaip pasijungiama, kyla visokių klausimų.
Bet šioje vietoje yra įvairių reikalavimų – pavyzdžiui, Europos reguliavimai, kad kai kurie duomenys negali būti saugomi už ES ribų arba ta šalis, kur jie fiziškai saugomi, turi būti patikimų šalių sąraše. Ir šiuo atveju labai patogu yra pirkti debesijos paslaugas savo šalyje – ir tada bus aišku, kokios ten ryšio linijos, kaip kabeliai eina, ir jei ekskavatorius vieną nutrauks, tikrai bus kita. Nes jei pavyzdžiui debesija yra labai toli – tarkime, pas „Amazon“ JAV – klientas negali būti tikras, kad tie serveriai visada bus pasiekiami Lietuvos klientams: tai yra labai didelio masto infrastruktūra, per kurią reikia praeiti. O lokaliu atveju yra privalumas, kad klientui galima užtikrinti aukšto lygio prieinamumą“, – teigia ekspertas.
Jis pasakoja, kad „Bitė Lietuva“ turi du duomenų centrus, skirtus klientams: vienas yra maksimalaus komercinio lygio „Tier 3“ ir jis įkurtas netoli Vilniaus: labai aiškios iki jo ateinančios interneto linijos, jame naudojama vien saugi Vakarų šalyse pripažintų gamintojų techninė įranga, o netrukus ir infrastruktūriniame į jį vedančiame kelyje naudojama įranga atitiks visus NATO šalių standartus.
Antrasis „Bitė Lietuva“ duomenų centras, skirtas smulkiajam verslui, įkurtas irgi netoliese – Latvijoje.
„Kaip dar vieną privalumą, akcentuočiau mūsų tinklus. Kaip operatorius, turime tinklą su Varšuva, kuris gali perduoti duomenis terabitų per sekundę greičiu, kas yra labai didelis greitis (tas pats tinklas jungia ir Tartu, ir Rygos universitetus). Tokie greičiai reikalingi ir naudojami moksliniais tikslais, bet tikimės, kad netrukus tokius greičius galėsime pasiūlyti ir komerciniams poreikiams. O žiūrint į ateitį ir stiprėjančias tendencijas, kad Europos Sąjungoje įmonės stengiasi dirbti nebe nacionaliniu, o regioniniu mastu, mes tikime, kad gali atsirasti klientų, kuriems aktualu būtų visas Baltijos regionas įskaitant ir Šiaurės šalis, ir Lenkiją“, – pasakoja M. Rauba.
„Sigmaris Group“ yra verslo grupė, susidedanti iš aštuonių įmonių, vykdančių itin plačią veiklą nuo pastolių gamybos, izoliavimo darbų iki laivų remonto, statybos ir plaukiojančių namų gamybos.
„Kadangi mes turime nemažai IT sistemų vartotojų – apie 70 darbo vietų – įvertinome, kad tai turi būti rimtas kompiuterinis tinklas su patikima apsauga – ir jis ateityje tik didės, tad daugės ir įrangos. Atlikę vidinį auditą, mes nusprendėme neinvestuoti į techninę įrangą, bet pirkti „Bitės“ debesijos paslaugą. Mes pradėjome bendradarbiauti su „Bite“ dėl lanksčios kainodaros, pirkome nuotolinę įrangą, serverį, apsaugas – nes supratome, kad mums tikrai neverta patiems pirkti, sandėliuoti, kurti serverinę, o juk įranga dar ir sensta, naudoja daug elektros, ją reikia patiems prižiūrėti. Įsivertinome, kad šiais laikais bent jau tokiai įmonei kaip mes geriau turėti nuotolinę įrangą“, – teigia „Sigmaris Group“ tiekimo ir logistikos skyriaus vadovas Matas Skuodas.
Anot jo, tikslių vertinimų, kiek toks sprendimas mums leido sutaupyti, įmonių grupė neatliko, bet momentinės investicijos pirkti įrangą ir diegti ugniasienę būtų siekusios kelias dešimtis tūkstančių eurų – todėl buvo nuspręsta, kad vietoj to bus pasirikta nuoma – ir į tą nuomą įeis dar ir „Bitės“ teikiamas kompiuterinių darbo vietų aptarnavimas.
„O galiausiai sulygome ir tikrai gerą kainą, palyginus su kitų įmonių pasiūlymais, kur buvo siūloma investuoti į įrangą. Tad manau, kad padarėme tikrai gerą sprendimą“, – džiaugiasi „Sigmaris Group“ įmonių grupės atstovas.
Naujovių nebijo
Paklaustas, ar nerimo nekelia paskutiniais metais pagarsėję keli debesijos pažeidimų (tame tarpe ir IT saugumo pažeidimų) atvejai, M. Skuodas sako, kad pasitiki teikiamos paslaugomis: žino, kad yra daromos atsarginės kopijos ir neabejoja teikiamos paslaugos saugumu.
„Mes nepergyvename, kad neturėsime tiesioginės techninės įrangos kontrolės. Glaudžiai bendradarbiaujame su „Bitės“ inžinieriais, jie pateikia visas ataskaitas, tad nerimo dėl kažkur kitur fiziškai esančios įrangos tikrai neturime – nes, tiesą sakant, tam mes ir pirkome šią paslaugą iš šios srities profesionalų, kad nesudarytumėme sau papildomų rūpesčių bei su priežiūra susijusio bereikalingo galvos skausmo“, – teigia M. Skuodas.
„Pagrindinis mūsų tikslas buvo išvengti investicijų į techninę įrangą, bet jaustis saugiai ir visus įmonių grupės padalinius apjungti į vieną tinklą. Dabar mus saugo ugniasienė, kurią prižiūri specialistai, ji filtruoja mūsų srautą, apsaugo nuo išorinių veiksnių – ir mes pasitikime „Bitės“ teikiamomis paslaugomis bei jaučiamės saugūs“, – apibendrina „Sigmaris Group“ tiekimo ir logistikos skyriaus vadovas M. Skuodas. – Bet žinome, kad pagrindinis saugumą lemiantis veiksnys yra darbuotojų budrumas, tad akcentuojame tai ir stengiamės nepamiršti“.
