Monumentali kapavietė, kurios išliko žemos sienos, įėjimo laiptai ir vidinės grindys, papuošta dviem mozaikomis, sudarytomis iš mažų raudonų plokštelių, kurių kiekvienoje pavaizduota gėlė, įkomponuota į koncentrinius apskritimus. Ant kapavietės grindų taip pat buvo rasta daugiau nei 100 monetų.
Antrąją mozaiką archeologai rado tik atlikinėdami kasinėjimus po pirmąja. Tai rodo, kad mauzoliejaus grindys bent kartą buvo pakeltos tais laikais, kai jame dar buvo laidojama, teigia mokslininkai.
Londono archeologijos muziejaus (MOLA) vyresnioji archeologė Antonietta Lerz teigia, kad šis radinys, aptiktas centriniame Sautvarko rajone, „atveria įdomų langą į šios miesto dalies gyvenimo sąlygas ir gyvenimo būdą romėniškuoju laikotarpiu“.
Imperatoriaus Klaudijaus vadovaujami romėnų užkariautojai apie 47 mūsų eros metus įkūrė Londoną – tuomet vadintą Londiniumu – ir valdė miestą iki V a. pradžios, kai dėl mažėjančių karinių išteklių ir įsiveržimų į kitas imperijos dalis romėnai buvo priversti pasitraukti iš Britanijos.
Neseniai atlikti kasinėjimai liudija apie šį nuosmukį. „Ši palyginti nedidelė vietovė Sautvarke yra romėnų laikų Londono kaitos mikrokosmosas – nuo ankstyvojo etapo, kai Londonas plečiasi, o vietovėje stovi prabangiai dekoruoti romėnų pastatai, iki vėlesnio romėniškojo laikotarpio, kai gyvenvietė mažėja ir tampa ramesne erdve, kurioje žmonės prisimena savo mirusiuosius“, – sako A. Lerz.
Pareiškime teigiama, kad mauzoliejuje iš pradžių turėjo būti laidojami karstai ir kitos įkapės, tačiau nė vienas iš jų nebuvo rastas pačiame statinyje. Tačiau aplink paminklą rasta romėnų laikų daiktų, priklausančių daugiau nei 80-čiai palaidojimų, įskaitant varines apyrankes, stiklo karolius, keramikos dirbinius ir kaulines šukas.
Dabar archeologai tirs šiuos rastus daiktus, kad geriau suprastų Londono centro romėniškąją praeitį.
Pareiškime teigiama, kad norint palaidoti mauzoliejuje, kuris galėjo būti naudojamas kaip šeimos kapavietė arba priklausė „laidojimo klubui“, už būsimą kapą reikėjo mokėti mėnesinį mokestį – tad čia galėjo patekti tik turtingesni visuomenės nariai.
Išlikę statinio likučiai rodo, kad tai buvo dviejų aukštų pastatas su dideliais atraminiais stulpais kampuose. Viduramžių laikotarpiu aukštos sienos tikriausiai buvo išardytos ir panaudotos kitur. Viduje panaudojant rausvą skiedinį, kuriame yra susmulkintų keramikos gabalėlių ir plytų – plačiai naudotos romėnų statybinės medžiagos, vadinamos „opus signinum“, – buvo įrengta platforma, kurioje aplink tris mauzoliejaus puses buvo laidojama.
Šis atradimas buvo padarytas po to, kai 2022 m. vasarį buvo rasta aštuonių metrų ilgio romėniška mozaika – didžiausia per daugiau nei 50 metų atkasta Londone. Pasak pranešimo, naujai atkastas mauzoliejus bus viešai eksponuojamas, kai tik bus baigtos statybos.
Parengta pagal „Live Science“.
