J.Goodenough mirė sekmadienį, pranešė universitetas, kuriame jis dirbo inžinerijos profesoriumi.
JAV mokslininko indėlis kuriant ličio jonų baterijas atvėrė kelią išmaniesiems telefonams ir gyvenimui be iškastinio kuro.
„Johno, kaip genialaus mokslininko, palikimas yra neišmatuojamas: jo atradimai pagerino milijardų žmonių gyvenimą visame pasaulyje, – sakoma Teksaso universiteto Ostine prezidento Jay Hartzello pranešime. – Per daugelį savo karjeros dešimtmečių jis buvo vienas iš pirmaujančių mokslinių tyrimų lyderių“.
1986 metais, būdamas 64 metų, J.Goodenough pradėjo dirbti Teksaso universitete, kur 37 metus dirbo Cockrello inžinerijos mokyklos dėstytoju.
J.Goodenough tapo vyriausiu Nobelio premiją laimėjusiu žmogumi, kai būdamas 97 metų amžiaus pasidalijo 2019 metų chemijos srities apdovanojimą su britu Stanley Whittinghamu ir japonu Akira Yoshino už ličio jonų akumuliatoriaus išradimą.
Ieškodamas alternatyvaus energijos šaltinio 20 amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kilus naftos krizei, S.Whittinghamas atrado būdą, kaip išnaudoti ličio – tokio lengvo metalo, kad jis plūduriuoja ant vandens – potencinę energiją. Tačiau jo sukonstruotas akumuliatorius buvo per daug nestabilus ir netinkamas naudoti.
J.Goodenough patobulino S. Whittinghamo prototipą, vietoj jo panaudodamas kitą metalo junginį ir padvigubindamas akumuliatoriaus potencinę energiją iki keturių voltų. Tai atvėrė kelią daug galingesniems ir patvaresniems akumuliatoriams ateityje.
1985 metais A.Yoshino panaudojo anglies pagrindo medžiagą, kuri kaupia ličio jonus, ir galiausiai padarė akumuliatorių komerciškai perspektyvų.
Trijų mokslininkų tyrimų kulminacija tapo galingiausia ir lengviausia įkraunama baterija, kokią tik kada nors teko matyti.
„Įkraunamas pasaulis“
„Jie sukūrė įkraunamą pasaulį, – tuomet sakė apdovanojimą skyrusi Švedijos karališkoji mokslų akademija. – Ličio baterijos sukėlė revoliuciją mūsų gyvenime nuo tada, kai 1991 metais pirmą kartą pasirodė rinkoje ir atnešė didžiausią naudą žmonijai“.
Mokslininkų darbas gerokai padidino žmonių mobilumą ir leido milijonams besivystančių šalių gyventojų gauti informaciją ir naudotis paslaugomis internetu, turint tik mobilųjį telefoną.
Ličio jonų baterijos taip pat sumažino priklausomybę nuo planetą šildančio iškastinio kuro, ypač elektromobiliuose.
J.Goodenough gimė 1922 metais Vokietijoje, užaugo JAV ir Jeilio universitete įgijo matematikos bakalauro laipsnį. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavęs meteorologu JAV kariuomenėje, jis 1952 metais Čikagos universitete įgijo fizikos magistro ir daktaro laipsnį, rašoma Teksaso universiteto pranešime.
Nuo 1952-ųjų jis 24 metus dirbo Masačusetso technologijos instituto Linkolno laboratorijoje ir padėjo pagrindus kompiuterio operatyviosios atminties (RAM) kūrimui.
Tuo metu, kai išrado ličio jonų akumuliatorių, J.Goodenough vadovavo Oksfordo universiteto neorganinės chemijos laboratorijai.
1986 metais jis pradėjo dirbti Teksaso universitete, kur buvo žinomas dėl savo „sumanumo ir užkrečiamo juoko“. Net sulaukęs 90-ies, jis vis dar ateidavo į darbą, pranešė universitetas.
J.Goodenough su savo žmona Irene buvo susituokę 70 metų iki pat jos mirties 2016-aisiais.
