Pranešime pažymima, kad prie oro linijų sumontuoti naujieji fiziniai sensoriai matuos oro sąlygas, linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei laido įlinkį. Inovacija bus įdiegta Alytuje esančioje tarptautinėje jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone.
„Jutiklius tarptautinėje jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ diegsime norėdami išlaikyti nepriekaištingą oro linijos kokybę, o Klaipėdoje – siekdami dar geriau įvertinti kintamo pralaidumo technologijos pritaikomumą ir linijos pralaidumo galimybes. (...) Įsigydami fizinius jutiklius siekiame turėti kuo tikslesnius duomenis oro linijų būklei ir pralaidumui įvertinti. Surinkti duomenys leis nustatyti faktinį linijos įlinkį, o tai yra svarbiausias saugią linijos apkrovą lemiantis dėmuo“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Nuo vasario mėnesio 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 naudojami ir virtualūs Norvegijos kompanijos sensoriai.
Jie apskaičiuoja elektros oro linijų pralaidumo galimybes pagal „Litgrid“ specialistų pateiktus elektros perdavimo linijų techninius duomenis, atramų koordinates ir jų šviesos aptikimo ir diapazono profilį, rašoma pranešime.
Nuo pernai spalio mėnesio 110 kV elektros perdavimo linijoje Palanga–Vėjas 1 „Litgrid“ įgyvendina ir kitą kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį pasiūlė Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“.
Speciali ant elektros oro linijos atramų įtvirtinta įranga matuoja oro sąlygas ir linijos temperatūrą, o dirbtinio intelekto pagalba veikiantis modelis stebi ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą.
Pirmieji šios technologijos bandymų rezultatai, išanalizavus duomenis nuo spalio iki gegužės vidurio, parodė, kad inovatyvi kintamo pralaidumo technologija leidžia per tas pačias elektros oro linijas perduoti 64 proc. daugiau elektros energijos, nurodo „Litgrid“.
Tiek Slovėnijos ir Austrijos kompanijų, tiek Norvegijos bendrovės kintamo pralaidumo technologijos bandymai truks iki šių metų spalio mėnesio. Tuomet bus įvertinti surinkti duomenys ir sprendžiama dėl tolimesnio kintamo pralaidumo sprendimo įgyvendinimo kitose šalies elektros perdavimo linijose.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1823 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar. Šie skaičiai nėra galutiniai – sėkmingai vystant kaupimo įrenginius ir augant vartojimui, rinkos poreikis taip pat didės.
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.
