Pramušti tankų šarvus mūšio lauke yra įprasta, tačiau korpuso skilimas į gabalus nuo šaudmens sprogimo tankų atveju yra neįprastas ir keistas dalykas, rašo „Militarnyj“.
Teigiama, kad per mūšį tankas buvo pažeistas, tačiau įgula liko gyva – o sprendžiant pagal filmavimo vietą, kovinė mašina buvo evakuota iš mūšio lauko.
Pataikyta į kairįjį tanko šoną, tačiau šarvai nebuvo pramušti. Nenurodoma, kokio tipo šaudmenimis buvo pataikyta į šią karo mašiną, tačiau galima tvirtai teigti, kad korpusas patyrė didelę fizinę apkrovą – nors šarvas ir nebuvo pramuštas, atrodo, kad čia pataikyta didelės sprogstamosios galios šaudmeniu.
Be išorinio korpuso pažeidimo, pažeista ir bokštelyje buvusi įranga, sugadinti stebėjimo prietaisai. Sprogimas visiškai sunaikino ir tanko vado panoraminį taikiklį, kuris buvo sumontuotas bokštelyje su 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiu „Kord“.
Variklio ir automatinio ginklo užtaisymo mechanizmo, kuris yra labai jautrus korpuso deformacijoms ir būna linkęs užsikirsti, būklė nežinoma.
Dėl tokių pažeidimų tankas tampa neremontuotinu, todėl greičiausiai bus atiduotas į metalo laužą arba panaudotas atsarginėms dalims, teigia „Militarnyj“.
Kaip jau minėta, bokštelio korpuso sugadinimas yra nenormalus reiškinys – nes tokių jungčių konstrukcija ir gamybos technologija pritaikyta atlaikyti panašius smūgius ir apkrovas.
Vaizdo įraše parodytos bokštelio korpuso deformacijos ir jo šarvo plokščių atsiskyrimas išilgai suvirinimo siūlės yra ne kas kita, kaip Rusijos mašinų gamybos įmonės „Uralvagonzavod“, gaminančios šias karo mašinas, gamybos defektas.
Tokios destrukcijos priežastis gali būti suvirinimo technologijų nesilaikymas ir netinkami suvirintojų naudojami elektrodai. Visa tai gali būti ir korupcijos, ir bendros posovietinės Rusijos Federacijos – ypač „Uralvagonzavod“ – tankų gamybos pramonės degradacijos pasekmė, apibendrina „Militarnyj“.