Kapinyną sudaro daugiau kaip 20 apskritų pilkapių, pastatytų 2400–1500 m.pr.m.e. kreidos kalvos šlaite netoli Harnhamo, Solsberio pakraštyje pietvakarių Anglijoje.
Nėra jokių ženklų, kad kapinynas būtų tiesiogiai susijęs su garsiuoju paminklu – išskyrus tai, kad ši vieta yra netoli Stounhendžo. Tačiau, kaip teigiama kasinėjimus vykdžiusios privačios įmonės „Cotswold Archaeology“ pranešime, pilkapiai buvo pastatyti maždaug tuo pačiu metu kaip ir kai kurie centriniai Stounhendžo akmenų ratai.
Daugelis archeologų dabar mano, kad Stounhendžas taip pat daugiausia buvo laidojimo vieta – nors galėjo būti ir bendruomenės susirinkimų vieta ar net kalendorius.
Naujai aptikti pilkapiai yra įvairaus dydžio: mažiausio iš jų skersmuo yra apie 10 metrų, o didžiausio – 50 metrų. Tačiau daugumos skersmuo yra nuo 20 iki 30 m.
Senoviniai pilkapiai
Kapinyne esantys pilkapiai yra sugrupuoti „poromis arba nedidelėmis grupelėmis po šešis ar panašiai“, sako „Cotswold Archaeology“ archeologas Alistairas Barclay.
Pradėję darbus 2020 m., mokslininkai dabar pilnai iškasinėjo penkis pilkapius dviejuose plotuose. Keturi iš pilkapių buvo identifikuoti anksčiau, tačiau penktasis buvo nežinomas – galbūt dėl to, kad jį dengė purus dirvožemis, nuplautas nuo kalvos.
Vieną iš pilkapių iš pradžių juosė ovalo formos griovys, kurį dar priešistoriniais laikais pakeitė beveik apskritas griovys. Tai leidžia manyti, kad šis pilkapis galėjo būti pastatytas anksčiau nei kiti – neolito laikotarpiu, kuris baigėsi apie 2400 m.pr.m.e. Netoli pilkapio centro esančioje masinėje kapavietėje rasti suaugusiųjų ir vaikų skeletai.
Ovalus griovys taip pat kerta duobes su tauriojo elnio (Cervus elaphus) ragais, kurie neolite buvo labai vertinami gaminant įrankius, ritualinius dirbinius ir smulkius daiktus, tokius kaip smeigtukai ir šukos.
Dabar bus tikrinama, ar ant ragų nėra tyčinio laužymo ar nusidėvėjimo požymių, galinčių parodyti, kad jie kadaise buvo naudojami įrankiams gaminti.
Priešistoriniai palaidojimai
Kapuose tarp pilkapių archeologai atkasė dar devynių palaidojimų liekanas ir tris artefaktus. Kai kuriais atvejais įkapėmis buvo keraminės „taurės“ – savotiški apvalūs geriamieji indai, rodantys, kad čia palaidoti žmonės priklausė bronzos amžiaus varpinių taurių kultūrai, kuri Britanijoje buvo paplitusi maždaug nuo 2450 m.pr.m.e.
Archeologų komanda taip pat rado vėlesnių vietovės apgyvendinimo įrodymų, įskaitant galimus geležies amžiaus žemdirbystės zonos pėdsakus. Zonoje yra daugiau kaip 240 duobių ir duobučių. Kai kurios duobės galėjo būti naudojamos grūdams laikyti, tačiau dauguma jų buvo naudojamos šiukšlėms išmesti – tai naudinga archeologams, tyrinėjantiems, kaip tais laikais gyveno ir ūkininkavo žmonės.
Tyrėjai taip pat rado saksų laikų pastato pėdsakus ir kitų anglosaksų laikų (V-XI a.) artefaktų.
Parengta pagal „Live Science“.
