Kaip pranešama, vėliau trečiadienį prasidės EP ir 27 Europos Sąjungos (ES) šalių narių derybos dėl galutinio teisės akto. ES yra iškėlusi sudėtingą tikslą pasiekti susitarimą iki šių metų pabaigos.
Nors ES apie galimybę priimti tokias taisykles kalbėjo jau kurį laiką, praėjusiais metais atsirado naujo postūmio imtis reguliavimo, kai sparčiai išpopuliarėjo sistema „ChatGPT“, kuri pademonstravo ne tik dirbtinio intelekto pažangą, o ir galimas rizikas. Apie galimybę reguliuoti dirbtinio intelekto sistemas garsiau kalbama ir už Atlanto, didėjant Vakarų šalių vyriausybėms daromam spaudimui imtis veiksmų, kad, anot kai kurių žmonių, būtų galima apsaugoti žmoniją.
Nors dirbtinio intelekto šalininkai tvirtina, kad ši technologija gali teigiamai pakeisti visuomenę, priešininkai savo ruožtu nuogąstauja, jog tokios sistemos turi potencialo pakenkti demokratijai. Jei ES šalims pavyktų susitarti dėl naujojo įstatymo, jis įsigaliotų anksčiausiai 2026 metais. Tai reiškia, kad blokui galimai teks siekti tarpinio savanoriško susitarimo su technologijų kompanijomis.
Naujuoju teisės aktu, be kita ko, numatoma reguliuoti dirbtinio intelekto sistemas pagal jų keliamos rizikos lygį – kuo didesnė rizika, tuo platesni sistemos įsipareigojimai. Į siūlomą didelės rizikos dirbtinio intelekto pritaikymo sričių sąrašą įtraukta kritinė infrastruktūra, švietimas, žmogiškieji ištekliai, viešoji tvarka ir migracijos valdymas. Numatoma reikalauti, kad tos dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali generuoti tekstus, vaizdus ar garso įrašus informuotų vartotojus, jog tam tikrą turinį sukūrė ne žmogus, o mašina.
Įstatymų leidėjai šį teisės akto projektą vadino „istoriniu“.
