Platformos pašalina vaizdo įrašus, dažnai naudodamos dirbtinį intelektą, tačiau filmuota medžiaga, kuri gali padėti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gali būti pašalinta jos nearchyvuojant.
„Meta“ ir „YouTube“ teigia siekiančios suderinti savo pareigas būti žmogaus teisių pažeidimų liudininkėmis ir kartu apsaugoti naudotojus nuo žalingo turinio. Tačiau „Meta“ priežiūros valdybos narys Alanas Rusbridgeris sako, kad ši pramonės šaka „pernelyg atsargiai“ taiko moderavimo priemones.
Platformose teigiama, kad jos taiko išimtis vaizdinei medžiagai, kai ji tenkina viešąjį interesą, tačiau kai BBC pabandė įkelti filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti išpuoliai prieš civilius Ukrainoje, ji buvo greitai ištrinta.
Dirbtinis intelektas (DI) gali dideliu mastu pašalinti žalingą ir neteisėtą turinį. Tačiau, kai kalbama apie smurtinių vaizdų iš karų moderavimą, robotams trūksta gebėjimų žmogaus teisių pažeidimams nustatyti.
Su tuo Ukrainoje susidūrė buvęs kelionių žurnalistas Ihoris Zakharenko. Nuo pat Rusijos invazijos jis dokumentavo išpuolius prieš civilius gyventojus.
BBC su juo susitiko Kijevo priemiestyje, kur prieš metus rusų kariai nušovė vyrus, moteris ir vaikus, bandžiusius pabėgti nuo okupacijos. Jis nufilmavo kūnus – mažiausiai 17 jų – ir sudegintus automobilius.
Ihoris norėjo paskelbti vaizdo įrašus internete, kad pasaulis pamatytų, kas nutiko, ir pasipriešintų Kremliaus naratyvui. Tačiau kai jis įkėlė juos į „Facebook“ ir „Instagram“, jie buvo greitai pašalinti.
„Patys rusai sakė, kad tai klastotės, [kad] jie civilių nelietė, kovojo tik su Ukrainos kariuomene“, – sakė Ihoris.
Naudodami netikras paskyras, BBC žurnalistai įkėlė Ihorio filmuotą medžiagą į „Instagram“ ir „YouTube“. Per minutę „Instagram“ pašalino tris iš keturių vaizdo įrašų. Iš pradžių „YouTube“ tiems patiems trims taikė amžiaus apribojimus, bet po 10 minučių visus juos pašalino.
Žurnalistai bandė dar kartą, bet jų iš viso nepavyko įkelti. Prašymas atkurti vaizdo įrašus remiantis tuo, kad juose yra karo nusikaltimų įrodymų, buvo atmestas.
Pagrindiniai šios pramonės atstovai teigia, kad socialinių tinklų bendrovėms reikia skubiai užkirsti kelią tokios informacijos trynimui.
„Galima suprasti, kodėl jie sukūrė ir apmoko savo robotus – kad vos tik pamatę ką nors, kas atrodo sudėtingai ar traumuojančiai, galėtų tai pašalinti“, – BBC sakė A.Rusbridgeris. „Meta“ priežiūros valdybą, kuriai jis priklauso, įsteigė Markas Zuckerbergas ir ji vadinama savotišku nepriklausomu bendrovės, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, „aukščiausiuoju teismu“.
„Manau, kad kitas klausimas jiems, kaip dabar sukurti mechanizmus – nesvarbu, ar tai būtų žmogus, ar dirbtinis intelektas – kad vėliau būtų galima priimti pagrįstesnius sprendimus“, – pridūrė A.Rusbridgeris.
Niekas neneigia technologijų įmonių teisės kontroliuoti turinį, sako advokatė Beth Van Schaack: „Manau, kad susirūpinimą kelia tai, kai ši informacija staiga dingsta.“
„YouTube“ ir „Meta“ teigia, kad pagal jų nustatytas išimtis, susijusiomis su visuomenės interesų tenkinimui bei vaizdinga karo medžiaga, turinys, kuris paprastai būtų pašalintas, gali likti internete ir jį gali žiūrėti tik suaugusieji. Tačiau BBC eksperimentas su Ihorio vaizdo įrašais rodo ką kita.
„Meta“ sako, kad reaguoja „į pagrįstus teisėtvarkos institucijų visame pasaulyje teisėtus prašymus“ ir „mes ir toliau ieškome papildomų galimybių remti tarptautinius atskaitomybės procesus... laikydamiesi savo teisinių ir privatumo įsipareigojimų“.
„YouTube“ teigia, kad nors ir taiko išimtis grafiniam turiniui, susijusiam su viešuoju interesu, platforma nėra archyvas: „Žmogaus teisių organizacijos; aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai, tyrėjai, piliečių žurnalistai ir kiti asmenys, dokumentuojantys žmogaus teisių pažeidimus (ar kitus galimus nusikaltimus), turėtų laikytis savo turinio apsaugos ir išsaugojimo praktikos.“
BBC taip pat kalbėjosi su Imadu, kuriam priklausė vaistinė Alepe, Sirijoje, kur 2013 m. nukrito Sirijos vyriausybės bomba. Jis prisimena, kaip sprogimas pripildė patalpą dulkių ir dūmų. Išgirdęs pagalbos šauksmus, jis išėjo į lauke esantį turgų ir pamatė sužeistus žmones ir negyvus kūnus. Šias scenas užfiksavo vietos televizijos komandos. Filmuota medžiaga buvo paskelbta „YouTube“ ir „Facebook“, bet vėliau buvo pašalinta. Konflikto chaose Sirijos žurnalistai BBC pasakojo, kad jų pačių įrašyti originalūs kadrai taip pat buvo sunaikinti per bombardavimus.
Po daugelio metų, kai Imadas prašė prieglobsčio ES, jo buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis buvo įvykio vietoje.
„Buvau įsitikinęs, kad mano vaistinė buvo užfiksuota kamera. Bet kai nuėjau į internetą, jis mane nukreipdavo į ištrintą vaizdo įrašą“, – sakė Imadas.
Reaguodamos į tokio pobūdžio incidentus, tokios organizacijos kaip Berlyne įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Mnemonic“ ėmėsi archyvuoti filmuotą medžiagą, kol ji neišnyko.
„Mnemonic“ sukūrė įrankį, skirtą automatiškai atsisiųsti ir išsaugoti žmogaus teisių pažeidimų įrodymus – pirmiausia Sirijoje, o dabar Jemene, Sudane ir Ukrainoje. Jie išsaugojo daugiau kaip 700 000 vaizdų iš karo zonų, kol jie nebuvo pašalinti iš socialinių tinklų, įskaitant tris vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas išpuolis prie Imado vaistinės. Kiekviename vaizde gali būti raktas, padėsiantis atskleisti, kas iš tikrųjų įvyko mūšio lauke – vieta, data ar kaltininkas.
Tačiau tokios organizacijos kaip „Mnemonic“ negali aprėpti visų pasaulio konfliktų teritorijų. Įrodyti, kad buvo įvykdyti karo nusikaltimai, yra nepaprastai sunku, todėl labai svarbu gauti kuo daugiau šaltinių.
Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad skubiai reikia oficialios sistemos, kuri padėtų rinkti ir saugiai saugoti ištrintą turinį. Tai apimtų metaduomenų išsaugojimą, kad būtų galima patikrinti turinį ir įrodyti, kad jis nebuvo suklastotas.
B.Van Schaak sako: „Turime sukurti mechanizmą, pagal kurį šią informaciją būtų galima išsaugoti, kad ateityje būtų galima atlikti galimus atskaitomybės veiksmus. Socialinių tinklų platformos turėtų būti pasirengusios sudaryti susitarimus su atskaitomybės mechanizmais visame pasaulyje.“
Parengta pagal „BBC“.
