„Tikrai labai daug darbo nuveikta, dėkingas mūsų komandai – NKSC yra vienas iš dalyvių ruošiantis renginiui. Būsime vieni iš tų, kurie ir saugos patį renginį – kibernetinę erdvę. Tai šiais metais, kas buvo išskirtina, kadangi labai didelės svarbos renginys, labai atsakingas, tai kartu su visais dalyviais darėmės labai detalią, išsamią kibernetinių grėsmių rizikos vertinimą organizacijose“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė L.Ališauskas.
Pasak jo, grėsmių vertinimas atliktas praktiškai visose vienokia ar kitokia forma renginyje dalyvaujančiose organizacijose.
„Buvo generuojami arba simuliuojami beveik 1600 įvairių scenarijų, tai apimtis yra milžiniška, bet geriau per daug negu per mažai pasikalbėti apie grėsmes ir į ką tai kali pavirsti. Ir ko pasekoje kiekviena organizacija, konsultuojantis su mumis, pasirengė priemonių planą, kaip tas rizikas susimažinti“, – atkreipė dėmesį jis.
L.Ališauskas atkreipia dėmesį, kad bene didžiausias dėmesys bus skiriamas Litexpo rūmams, tačiau, pasak jo, bus ir daugiau objektų, kuriems bus skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Scenarijų yra nuo iki. Šitas renginys arba mūsų fokusas yra visgi detalus stebėjimas kelių geografiškai apibrėžtų vietų be detalių, taip pat nedingsta iš centro uždavinys rūpintis ir stebėti visą šalies kibernetinę erdvę. Tai stebėjimą ir reagavimą darys ne viena institucija, privataus sektoriaus kompanija, šalia dirbsime mes, policija“, – akcentavo NSKC direktorius.
„Taip pat sudarėme galimybe viename objekte ir stebėjimo ir reagavimo incidentus sudaryti ir tarptautiniam labai patikimam partneriui“, – pridūrė jis.
NKSC direktorius pripažino manąs, kad gali būti, jog renginio metu bus bandoma vykdyti kibernetines atakas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visus galimus scenarijus Lietuvos institucijos modeliuoja pačios. Visgi, anot L.Ališausko, NATO viršūnių susitikimas nėra tik Lietuvos atsakomybė.
„Tai, kad vyksta NATO renginys yra ne tik Lietuvos atsakomybė. Ir ne tik Lietuva yra taikinyje. Tai nusikaltėliams arba nedraugiškoms šalims yra rizika paliesti ne tik Lietuvą, bet ir NATO bloką“, – pabrėžė jis.
Viceministrė: noriu patikinti, kad esame pasiruošę
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavusi krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė patikino, kad Lietuva galimoms kibernetinėms grėsmėms NATO viršūnių susitikimo metu yra pasiruošusi.
„Tai noriu patikrinti, kad mes esame tam pasiruošę ir toliau sėkmingai ruošiamės“, – patikino G.M.Tučkutė.
„Dedame visas pastangas, kad visi klausimai, susiję su kibernetika būtų atliepti, kad mes užtikrintume saugumą, kad visos institucijos šioje srityje būtų tarpusavyje susikoordinavusios, kad užbėgti už akių bet kokiems potencialiems incidentams ir kad iš tiesų, jeigu kas ir įvyktų, mes būtume tam pasiruošę“, – taip pat akcentavo ji.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
