Tikslios vietovės, kurioje buvo surastos laivo duženos, koordinatės: N55.598183, E21.105311.
AAA atstovė ryšiams su visuomene Laima Grižaitė teigė, jog tai žvejybinio laivo liekanos, kurioms yra apie 30 metų. „Kartais kolegos fiksuoja įdomių ar gražių vaizdų, laivo griaučius taip gražiai užfiksavo pirmą kartą. Tokius vaizdus galime fotografuoti nuo šių metų, kai monitoringui pasitelkiamas dronas „Kiras“, – naujienų portalui Lrytas.lt pasakojo L.Grižaitė.
Pasak AAA atstovės ryšiams su visuomene, krantų pokyčių monitoringas vykdomas siekiant „įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą“.
„Pastarojo dešimtmečio krantų stebėjimai parodė, kad Baltijos jūros pakrantė susiduria su vis dažnesniu krantų nuardymu. Stebėtas sąnašų kiekio deficitas tiek pakrantėje, tiek povandeninėje priekrantės dalyje, ypač žemyninėje jūros pakrantėje. Tai sąlygoja smėlio trūkumą natūraliam paplūdimių atsistatymui.
Pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią poveikį kranto būklei, išlieka dažnėjančios audros, pasikartojantys uraganiniai vėjai, vandens lygio kilimas (apie 4 mm per metus), smėlio išteklių Baltijos jūros krante ir priekrantėje mažėjimas, kiti gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai“, – aiškino L.Grižaitė.
AAA atstovė taip pat plačiau paaiškino, kaip monitoringo būdu vykdomi šie krantų pokyčių matavimai: „Baltijos jūros pakrantėje (žemyno jūrinėje pakrantėje ir Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje) atliekami 192 profiliuose, Kuršių marių vakarinėje pakrantėje – 47 profiliuose, Kuršių marių rytinėje pakrantėje – 3 profiliuose. Monitoringas atliekamas kiekvienais metais vieną kartą pavasario–rudens laikotarpiu ir po stiprių audrų ar uraganinių vėjų. Matavimų metu profiliuose (statmenai jūros krantui) matuojami paplūdimio papėdės pakilimas virš jūros lygio (m), paplūdimio plotis (m), šlaito ilgis (m), šlaito aukštis nuo papėdės (m), kopagūbrio arba kranto nuardymas arba priauginimas (m). Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų, krantų būklė įvertinama papildomais matavimais. Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami matavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus, vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.
