Planuoti bus lengviau
Anot „Vilniaus plano“ Analizės ir modeliavimo skyriaus vadovo Donato Gudelio, apskaičiuoti vamzdynų apkrovas, planuoti jų įrengimą ar papildomas drenavimo sistemas bus daug lengviau įdiegus skaitmeninį Vilniaus nuotekų modelį.
Pasak specialisto, iki šiol didelė dalis turimos informacijos apie Vilniaus miesto lietaus paviršinių nuotekų tinklą buvo kaupiama popierinėse kortelėse, kuriose išbraižyta tik principinė šulinių schema su vamzdžių altitudėmis.
Tokie turimi duomenys specialistams neleisdavo išbandyti nuotekų tinklo ekstremaliomis situacijomis, tirti eksploatacinių savybių, vertinti naujų tinklų statybos ar senų renovacijos poreikių ar tiesiog neatitiko šių laikų planavimo bei eksploatavimo tendencijų.
Todėl 3D lazeriniais skeneriais buvo nuskenuota apie 17 tūkst. lietaus nuotekų šulinių, o inventorizuoti tikslūs nuotekų tinklo ir atskirų jo elementų duomenys integruoti į skaitmeninį duomenų modelį. Visa tai dabar pritaikoma ir naudojama hidrauliniam modeliavimui, taip įvertinant lietaus nuotekų tekėjimo greitį ir tinklo užpildymą.
Pasak D. Gudelio, nuo šiol galima bus vertinti, kaip keisis tinklo darbas skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant ilgalaikiam lietui, prijungus naujus klientus ar išplėtus lietaus nuotekų surinkimo baseino plotą.
„Kitaip tariant, kuriamas skaitmeninis hidraulinis modelis leidžia apskaičiuoti skirtingus vamzdyno apkrovų scenarijus. Nuo šiol tiksliai galime apskaičiuoti tikrą šulinių ir juos jungiančių vamzdynų apkrovą. Galima bus įvertinti net altitudes, skersmenis ar tūrius. Be to, algoritmas sukuria realistiškus ir tikslius šulinių 3D modelius, kuriuos galima valdyti. Skaitmeninė aplinka netgi leidžia „Grindos“ specialistams, kuriems ir buvo sukurta visa sistema, pastebėti vizualiai matomus šulinių pažeidimus bei defektus“, – skaitmenizacijos naudą pabrėžia D. Gudelis.
Kompiuterizuota sistema gelbės miestus nuo vietinių potvynių
Anot Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjo doc. dr. Gintaro Žaržojaus, skaitmeninis Vilniaus nuotekų modelis taip pat leis simuliuoti miesto infrastruktūros plėtrą, padės rasti atsakymus į miestui aktualius inžinerinius klausimus.
Vis dėlto pats modelis, matyt, visiškai neišspręs problemų, kylančių dėl paviršinio vandens nuotekų Vilniaus miesto periferinėse zonose ir Vilniaus rajone, kur sparčiai gausėja gyventojų. Kur ir kaip nuvesti tą paviršinio vandens perteklių – labai rimta naujakurių problema. Todėl G. Žaržojus siūlo sudaryti žemėlapį-modelį, kuris potencialiai galėtų padėti nustatyti tas vietas, kur paviršinį vandenį perspektyvu drenuoti į požemį per įvairaus tipo infiltracines sistemas.
„Reikėtų išskirti vietas, kur dėl geologinių sąlygų ypatumo vamzdynais paviršinį vandenį reiktų nuvesti į drenuoti palankesnes vietas. Lygiai tai pat išvalytas nuotekas galima būtų išleisti į atvirus vandens telkinius. Tam būtina ne tik peržiūrėti ir suskaitmeninti turimą infrastruktūrą, bet mąstyti dar plačiau: stengtis maksimaliai efektyviai išnaudoti gamtos sukurtą požeminę erdvę ar atvirus vandens telkinius. Todėl sostinės plėtros specialistai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su inžinieriais geologais, hidrologais, klimato specialistais“, – teigė doc. dr. G. Žaržojus.
D.Gudelis sako, kad sukurtas nuotekų tinklo skaitmeninis modelis leidžia simuliuoti įvairius galimus scenarijus, o tai svarbu miestui plečiantis: „Duomenys jau dabar naudojami administruojant paviršinių nuotekų tinklus, simuliuojant įvairias situacijas ar net prevenciniais tikslais“, – sako D. Gudelis.
Ar Vilniuje sukurtas modelis bus naudingas visai Lietuvai? Doc. dr. G. Žaržojus tuo neabejoja: „Tiesiog akyse keičiasi klimatas ir kritulių tik daugėja. Vadinasi, minėtus tinklus privalome statyti žymiai atsakingiau, būtinai paliekant žaliąsias zonas natūraliai infiltracijai. Tad būtų racionalu, jeigu Vilniaus nuotekų skaitmeninio modelio patirtis būtų perduodama ir kitoms savivaldybėms – visą šalį regėtume kur kas žalesnę, nes būtų plačiau taikomi moderniausi inžineriniai sprendiniai“.
