„Šiuo metu Lietuvoje vyksta perėjimas iš megabitinės į gigabitinę visuomenę, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, t. y. ar ji pasiekia kiekvieną šalies gyventoją. Tad šis tyrimas yra svarus indėlis į tolesnį mūsų šalies progresą“, – aiškina Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.
Pasak RRT pirmininkės, ateityje tyrimo metu surinkti duomenys bus naudojami atliekant kitus tyrimus ir analizes, nustatant su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus, elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą.
„Svarbiausia, kad mūsų duomenys bus naudojami valstybės ir savivaldybės institucijoms priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti arba atnaujinti, taip pat rengiant nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus. Be to, tyrimo metu nustatysime zonas, kuriose nėra elektroninių ryšių tinklų, kuriais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta“, – pabrėžia J. Šovienė.
Tyrimui bus naudojami tiek RRT turimi, tiek naujai surinkti duomenys, įskaitant duomenis apie teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir parametrus. Jis turės būti atnaujinamas ne rečiau nei kas trejus metus.
Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimui bus naudojami ir Operatorių tinklų informacinės sistemos (OTIS) duomenys apie Lietuvos operatorių viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų geografinį ir technologinį išvystymą bei Bazinių stočių registravimo sistemos (BSRS) duomenys apie mobiliojo ryšio operatorių turimas bazines stotis.
„Likusius duomenis surinksime iš elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kurie turi mobiliojo ir/ar fiksuotojo ryšio tinklus. Šio tyrimo metu planuojama surinkti duomenis iš daugiau nei 70 fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų“, – teigia J. Šovienė.
