Bepiločiai orlaiviai jau dešimtmečius yra karinio inventoriaus dalis, tačiau per karą Ukrainoje jų panaudojimas labai suintensyvėjo. Ar tai reiškia, kad prasideda nauja šiuolaikinio karo era, ir ar sparti dirbtinio intelekto plėtra neišvengiamai sukels dronų karų pradžią?
Iki šiol dėl technologinių galimybių ribotumo bepiločiai orlaiviai buvo lengvai pažeidžiami ir todėl netinkami plačiai naudoti kariniams tikslams. Tačiau padėtis Afganistane paskatino sukurti naujos kartos bepilotes skraidymo platformas – pavyzdžiui, JAV „Reaper“, kurie gali skraidyti daugiau nei 20 valandų ir teikti tiesiogines vaizdo transliacijas į kitoje pasaulio pusėje esančius štabus.
Rusija panaudojo šimtus bepiločių orlaivių, nukreiptų prieš Ukrainos miestus ir svarbią nacionalinę infrastruktūrą.
Raketos, kurių kiekviena kainuoja šimtus tūkstančių ar milijonus dolerių, skrenda greitai, jas sunku numušti ir jos neša didžiulį sprogstamąjį užtaisą. Tačiau kai atsargos baigėsi, rusai iš Irano importavo bepiločius orlaivius „Shahid 136“. Šie bepiločiai orlaiviai yra lėti ir pažeidžiami mažo kalibro ginklų ugnimi, tačiau juos galima naudoti kaip pulką, siekiant įveikti gynybą – ir kai kurie jų prasprūsta.
Ukrainiečiai bepiločius orlaivius taip pat labai efektyviai panauda taikydamiesi į Rusijos logistikos centrus: neseniai jie buvo nukreipti į degalų saugyklą Kryme ir dar vieną į rytus nuo Kerčės tilto, jungiančio Krymą su Rusija.
Tačiau įtariama bepiločio orlaivio ataka prieš Kremlių atrodė labai įtartina – Kremlius yra tvirtovė, turinti daugybę oro ir sausumos gynybos sluoksnių, todėl lėtai skriejantis bepilotis orlaivis niekada nebūtų galėjęs prasiskverbti pro ją. Nepaisant to, šis incidentas parodė, kad bepiločiai orlaiviai yra labai naudingi ir kaip naikinimo, ir kaip apgaulės ginklas.
Mažesni taktiniai bepiločiai orlaiviai taip pat pasirodė esantys neįkainojami šiame konflikte, ypač fronto linijoje.
Dar 1794 m. stebėjimo balionai buvo naudojami kaip oro priemonė žvalgybinei informacijai rinkti ir artilerijai aptikti, o Pirmojo pasaulinio karo metais Karališkojo Skraidančiojo Korpuso (angl. Royal Flying Corps) lėktuvai pasinaudojo galimybe numesti rankines granatas ant priešo tranšėjų pozicijų.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, mažos bepilotės skraidyklės taip pat naudojamos tam pačiam uždaviniui atlikti.
Pasinaudojant kosmoso ir palydovų rinkos pasiekimais, Stebėjimo technologijos sparčiai tobulėja, o jutikliai tampa lengvesni, galingesni ir jiems reikia mažiau energijos.
Maži bepiločiai orlaiviai yra tylūs, pigūs, lengvai perkonfigūruojami ir gali tiesiogiai transliuoti priešo pozicijų vaizdo įrašus tiesiai į artileriją – tarsi žaidžiant kortų žaidimą, kai matai, kokią kortą turi kita pusė.
Rusijai kovojant su vienais pajėgumais, ukrainiečiai prisitaiko ir diegia naujoves. Technologijos – ir greitas jų panaudojimas – suteikė Ukrainai tam tikrą pranašumą šiame konflikte.
Įprastinė karo išmintis teigia, kad didesnis yra geresnis – dominuoja aukštos klasės tankai, lėktuvai ir laivai. Tačiau konfliktas Ukrainoje parodė didžiulį bepiločių orlaivių kovinį potencialą – nes kiekybė turi savitą kokybę.
Kartu su sparčia dirbtinio intelekto gebėjimų pažanga bepiločiai orlaiviai, atrodo, taps masiniu, didelės apimties ir ekonomiškai efektyviu kariniu pajėgumu.
Prieš metus bepiločių orlaivių rinka buvo orientuota į siuntų pristatymą, automobilius be vairuotojo ir kelių bepiločių orlaivių šviesos šou. Tačiau Ukrainos konfliktas parodė didžiulį bepiločių orlaivių potencialą, kuris dar nepilnai išnaudojo sparčią dirbtinio intelekto pažangą.
Atsiranda terpė naujos kartos kariniams pajėgumams – bepiločių orlaivių karams, leidžiantiems nedidelio biudžeto priemonėmis daryti lemiamą karinį poveikį, o tai turės didelės reikšmės tarptautiniam ir vidaus saugumui.
Parengta pagal „Sky News“.
