Be to, jis pareiškė, kad „JAV kuria ir jau naudoja cheminius ir biologinius ginklus, taip pat ir Ukrainoje“.
Lenkijos valstybinė atominės energetikos agentūra paneigė pranešimus apie padidėjusį radiacijos lygį. Agentūra teigė, kad pranešimai apie „padidėjusį radioaktyvumą“ Chmelnickio mieste Ukrainoje yra klaidingi, ir teigė, kad radiacijos pavojaus nėra.
Anksčiau Jungtinė Karalystė yra paskelbusi apie planus perduoti Ukrainai kartu su „Challenger“ tankais sviedinius su nuskurdinto urano šerdimi.
Kaip portalui Lrytas.lt sakė Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės bei karybos ekspertas Darius Antanaitis, uranas yra vienas kiečiausių metalų pasaulyje, iš jo gaminamos prieštankinės strėlės. Kartais vietoje urano tam dar naudojamas volframas.
„Nusodrinto urano strėlės naudojamos pramušti tankui. Jos yra labai tvirtos, ir rusų tankų šarvai jų neatlaiko. Nusodrintas uranas taip vadinamas todėl, kad sodrinimo būdu jis nepasiekia pavojingo radioaktyvumo lygio. Viskas aplink mus pasaulyje yra radioaktyvu, viskas skleidžia radiaciją, tačiau kad sunaikinti šaudmenys galėtų sukelti radioaktyvų debesį, reikalingas net ne kažkoks didesnis tokių šaudmenų kiekis, bet būtent prisodrintas uranas, kuris gaminamas gamyklose. O tokiems šaudmenims gaminti naudojamas nusodrintas uranas“, – pasakojo D. Antanaitis.
Pasak specialisto, tankai nuo pat pradžios naudoja įvairių tipų šaudmenis. „Buvo naudojami prieštankiniai, kurie pataikydavo į kitą tanką ir sprogdavo, buvo skeveldriniai ir kitokie. Tačiau ilgainiui patys tankai įgavo vis geresnius ir patogesnius šarvus, kurių tie šaudmenys nepramušdavo – todėl ir toliau buvo ieškoma, kaip pagerinti tankų šaudmenis. Iš pradžių buvo pradėti gaminti šaudmenys, kurie pataikę į taikinį naudodavo komuliatyvinę čiurkšlę, tačiau tokie šaudmenys buvo įveikti vėl patobulinus tankų šarvus. Ir galų gale, tam kad būtų sumažintas sviedinio dydis bei svoris, o taip pat sumažėtų galimybė, kad jis užsidegimo atveju detonuos, buvo nuspręsta gaminti strėles – kurios ir atrodo kaip strėlės – iš itin kieto metalo“, – teigė D.Antanaitis.
Anot jo, tos strėlės iš pradžių būna tam tikrame apvalkale, kad galėtų įgauti tam tikrą pagreitį vamzdyje. Išlėkusi iš vamzdžio tokia strėlė nusimeta apvalkalą ir skrieja į priešo tanką, kurį pasiekusi perveria jį, jo šarvą. „Tačiau tam, kad ji pervertų tanko šarvą, ji turėtų būti iš tvirtesnio metalo nei šarvas, ir paprastai tas strėlės metalas būna volframas arba nusodrintas uranas“, – pasakojo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad nusodrintas uranas nėra tas radioaktyvusis uranas, kuris naudojamas branduoliniuose užtaisuose ar branduolinių jėgainių kure. „Tai yra žemėje randamas metalas, kuris yra iškasamas, bet skirtingai nuo branduoliniams užtaisams naudojamo urano, jis nėra sodrinamas, jo radioaktyvumo koncentracija nėra didinama, jis tiesiog ir lieka metalu. Tad jo savybės yra tokios, kad jis yra sunkus, jis yra kietas ir įgavęs pagreitį gali pramušti tanką“, – kalbėjo D.Antanaitis.
„Dėl to rusai ir skleidžia tokią propagandą – nes tokio tipo šaudmenys yra puiki priemonė naikinti rusų tankus, nes rusų tankai negali atlaikyti tokio sviedinio ir neturi prieš jį jokio priešnuodžio. Todėl ir skleidžiama propaganda, kad sprogus susprogdinus tokius sviedinius, atseit susidarė radioaktyvus debesis. Tačiau tiesa ta, kad tokie sviediniai net neturi sprogmenų, neturi sprogdiklių. Jie nesprogdina tankų, jie juos persmeigia taip, kaip paprasta strėlė persmeigia arbūzą“, – apibendrino Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Viešai prieinama Europos Komisijos Aplinkos radioaktyvumo monitoringo sistema taip pat nerodo jokio neįprastai padidėjusio radioaktyvaus fono Europoje.
