Planai išraižyti masyviose akmeninėse plokštėse, neseniai rastose netoli sudėtingų spąstų, vadinamų dykumų aitvarais, kurie driekiasi tokiais dideliais atstumais, kad jų formos atpažįstamos tik žiūrint iš paukščio skrydžio. Pasak Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) atstovo Rémy Crassardo, šie atradimai patvirtina, kad neolito žmonės buvo „pakankamai gerai įvaldę“ kraštovaizdžius ir erdvę gerokai anksčiau, nei tapo raštingais.
„Nėra abejonių, kad šie Homo sapiens turėjo tokį patį intelekto lygį kaip ir mes, tačiau tai pirmas kartas, kai iš tikrųjų turime konkrečių įrodymų apie jų erdvės suvokimą – tiek šiuose milžiniškuose aitvaruose, tiek dabar ir labai tiksliuose atitinkamuose planuose, – sako jis. – Tai rodo, kokiu mastu šis mąstymo būdas buvo įsišaknijęs jų kultūroje“.
Saudo Arabijos ir Jordanijos „aitvarai“ driekiasi į 5 kilometrų ilgio „piltuvus“ ir taip suformuota dešimtis atšakų veda į 4 metrų gylio duobes. Šios konstrukcijos, kurioms „dykumų aitvarų“ pavadinimą suteikė lėktuvų pilotai, kurie pirmą kartą jas aptiko iš oro XX a. trečiajame dešimtmetyje ir pamanė, kad jos atrodo kaip žaisliniai aitvarai, tikriausiai viliojo gazeles ar kitą laukinį grobį į siauresnes konstrukcijos dalis, kur jos būdavo užspeičiamos į kampą arba nukrisdavo, sako Prancūzijos Artimųjų Rytų instituto darbuotojas Vaelis Abu-Azizehas.
Tačiau nepaisant šių akmens amžiaus statinių sudėtingumo, iki šiol rasti reti meniniai jų atvaizdai tėra tik grubūs abstraktūs eskizai. Mokslininkai manė, kad seniausi tikri architektūriniai planai, kurie bent jau buvo sudaryti pagal mastelį, priklausė Mesopotamijos civilizacijai ir datuojami 2300 metų.
Tyrimas skelbiamas žurnale „PLOS One“.
Parengta pagal „New Scientist“.
