Įstatymų leidėjai pabrėžė, kad labiausiai baiminasi dėl dirbtinio intelekto raidos, o vienas iš pagrindinių senatorių pradėjo posėdį Kapitolijuje, kompiuterio sugeneruotu balsu – kuris skambėjo nepaprastai panašiai į jo paties – skaitydamas roboto parašytą tekstą.
„Jei klausytumėtės iš namų, galėtumėte pamanyti, kad ir balsas, ir žodžiai yra mano, bet iš tikrųjų tas balsas buvo ne mano“, – sakė senatorius Richardas Blumenthalis.
Dirbtinio intelekto technologijos „yra daugiau nei mokslinių tyrimų eksperimentai. Tai nebėra mokslinė fantastika, jos yra realios ir egzistuojančios“, – sakė demokratas R.Blumenthalis.
Naujausia Silicio slėnio figūra S.Altmanas, liudijęs JAV Senato teismų pakomitečiui, toli gražu nepatyrė tokio priekabaus klausinėjimo, kaip „Facebook“ ar „TikTok“ vadovai, atvykę į Vašingtoną.
„Jei ši technologija nueis blogu keliu, tada viskas gali nueiti blogu keliu“, – sakė S.Altmanas.
Pasinaudodamas proga apšviesti įstatymų leidėjus, S. Altmanas paragino Kongresą nustatyti naujas taisykles didžiosioms technologijoms, nepaisant gilių politinių nesutarimų, dėl kurių jau daugelį metų blokuojami teisės aktai, kuriais siekiama reguliuoti internetą.
Tačiau vyriausybėms visame pasaulyje daromas spaudimas imtis skubių veiksmų po to, kai „ChatGPT“ – botas, galintis akimirksniu sukurti galybę turinio, panašaus į tą, kurį kuria žmonės, – tapo virusiniu ir pribloškė bei išgąsdino vartotojus.
Nuo tada S.Altmanas tapo pasauliniu dirbtinio intelekto veidu, nes jis tiek skatina naudoti savo įmonės technologiją visus, įskaitant „Microsoft“ ir daugybę kitų įmonių, tiek perspėja, kad šis dalykas gali turėti blogų padarinių visuomenei.
„OpenAI“ laboratorija buvo įkurta tikint, kad dirbtinis intelektas gali pagerinti beveik visus mūsų gyvenimo aspektus, bet taip pat – ir kad jis kelia rimtą pavojų“, – per klausymą sakė S.Altmanas.
Jis tvirtino, kad ilgainiui „OpenAI“ sukurtas generatyvinis dirbtinis intelektas „padės spręsti kai kuriuos didžiausius žmonijos iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir vėžio gydymas“.
Tačiau, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl dezinformacijos, darbo vietų saugumo ir kitų pavojų, „manome, kad vyriausybių įsikišimas ir reguliavimas bus labai svarbūs siekiant sumažinti vis galingesnių modelių keliamą riziką“, sakė jis.
Veiksmai pasauliniu mastu
S.Altmanas pasiūlė JAV vyriausybei apsvarstyti galimybę prieš išleidžiant galingus dirbtinio intelekto modelius taikyti licencijavimo ir testavimo reikalavimus, o pažeidus taisykles – turėti galią panaikinti licencijas.
Jis taip pat rekomendavo ženklinimą ir geresnį pasaulinį koordinavimą nustatant taisykles šiai technologijai, taip pat sukurti specialią JAV agentūrą dirbtiniam intelektui tvarkyti.
„Manau, kad JAV turėtų pirmos imtis veiksmų, tačiau norint, kad jie būtų efektyvūs, reikia kažko pasaulinio“, – pridūrė jis.
R.Blumenthalis pažymėjo, kad Europa jau gerokai pasistūmėjo į priekį rengdama dirbtinio intelekto aktą, dėl kurio kitą mėnesį bus balsuojama Europos Parlamente.
Didelės apimties ES teisės akte gali būti draudžiamas biometrinis stebėjimas, emocijų atpažinimas ir tam tikros teisėsauginės dirbtinio intelekto sistemos.
JAV įstatymų leidėjai pabrėžė – tai aktualu ir „OpenAI“ – kad aktu taip pat siekiama generatyvines dirbtinio intelekto sistemas, tokias kaip ChatGPT ir DALL-E, priskirti kategorijai, kuriai reikalingos specialios skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, pranešimai naudotojams, kad rezultatus sukūrė mašina.
Praėjusiais metais „OpenAI“ sukurta DALL-E sukėlė internetinį ažiotažą kuriant piešinius, panašius į Van Gogho, ir suteikė galimybę generuoti iliustracijas ir grafiką, pateikus paprastą užklausą.
Įstatymų leidėjai taip pat išgirdo įspėjimų, kad ši technologija dar tik pradiniame etape.
„Yra ir daugiau džinų, kurie bus išleisti iš butelio, – sakė kitas diskusijos dalyvis, Niujorko universiteto profesorius emeritas Gary Marcusas. – Dar neturime mašinų, kurios galėtų tobulinti pačios save. Neturime mašinų, kurios turi savimonę, ir galbūt niekada nenorėsime to patirti“.
IBM privatumo reikalų pareigūnė Christina Montgomery paragino įstatymų leidėjus nesiimti pernelyg plataus masto veiksmų nustatant dirbtinio intelekto taisykles.
„Pokalbių robotas, galintis dalytis restoranų rekomendacijomis ar parengti elektroninį laišką, turi kitokį poveikį visuomenei nei sistema, padedanti priimti sprendimus dėl kredito, būsto ar įsidarbinimo“, – sakė ji.
