„Žmogaus amžius labai mažai yra susijęs su tuo, ar jis yra linkęs tikėti sąmokslo teorijomis, ar ne. Tas pats, beje, galioja lytinei tapatybei, rasei, religijai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo A. Buiko.
Pasak tyrėjo, net ir, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos laikotarpiu tiek jaunimas, tiek senjorai pasižymėjo panašiu skeptiškumu – abejojo vakcinomis, kaukių būtinybe ir kitomis karantino metu taikytais saugumo reikalavimais.
„Nesutikčiau su bendra nuostata, kad jaunimas yra mažiau atsparus sąmokslo teorijoms. Tiesiog mes matom daugiausiai tiktai tą jaunimą, kuris yra atsparus [dezinformacijai]. Tas jaunimas, kuris vengia skiepytis – o tokių buvo, mačiau „Facebook“ ir kitur – jie dažniausiai stengiasi pernelyg nekalbėti, tiesiog žinodami, kad gali susilaukti kokių nors savo kolegų priešiškumo, pajuokos“, – aiškino Vilnius TECH mokslininkas.
A. Buiko teigimu, daugiausiai įtakos tam, ar žmogus pasitikės pseudomoksliniais faktais ir melagienomis, turi dabartinė jo emocinė būsena bei aplinka. Kitaip tariant, dėl savo gyvenimo ir kasdienybės nerimaujantys žmonės veikiausiai bus linkę abejoti realybe gerokai dažniau nei tie, kurie dėl savo ateities jaučiasi užtikrintesni.
„Svarbiausias elementas – žmonės, kurie labiau pergyvena dėl savo dabarties ir ateities, yra labiau apimti nerimo ir streso, taip pat yra labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis. O kokiomis – čia priklauso grynai nuo konteksto“, – aiškino specialistas.
Iliustruodamas skirtingo socioekonominio bei kultūrinio konteksto įtaką, A. Buiko pateikė keletą pavyzdžių. Pasak tyrėjo, anksčiau JAV sklandė sąmokslo teorija, neva buvęs šalies vadovas Džordžas Bušas yra tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių kaltininkas. Pastarąja konspiracija buvo linkę tikėti kairiųjų rinkėjai, mat, pažymėjo mokslininkas, Dž. Bušas buvo Respublikonų partijos narys. Tuo metu tarp dešiniųjų gajai plito melagiena apie kitą Vašingtono lyderį – Baraką Obamą. Buvo spekuliuota, ar buvęs JAV prezidentas nėra musulmonas.
A. Buiko yra įsitikinęs, kad Lietuvoje veikia tie patys dėsniai.
„Aš beveik garantuotas, kad tie žmonės, kurie balsuoja už kairę – pavyzdžiui, už socialdemokratus ar valstiečius – tarp jų dažniau galima rasti Landsbergių klano sąmokslo teorijos atstovų. O tie, kurie, pavyzdžiui, balsuoja už konservatorius, Laisvės partiją – tarp jų galima rasti daugiau tų, kurie tiki, jog visos jų nemėgstamos partijos yra finansuojamos Rusijos arba vis dar vadovaujamos slaptų KGB agentų“, – svarstė Vilnius TECH lektorius.
Konspiracijų teorijų tyrinėtojas pastebėjo, kad šiandieniniame pasaulyje melagienos plinta greičiau ir pasiekia gerokai platesnę auditoriją dėl socialinių tinklų įtakos. Visgi, medijos konspiracijas transformuoja, tvirtino jis. Pasak A. Buiko, seniau konspiracininkams reikėjo gerokai daugiau pastangų tam, jog būtų sukurta ir išplatinta įtikinama teorija. Dabar, tęsė specialistas, sukurti melagieną galima iš esmės bet kas.
„Šiomis dienomis kaip tik bet kas gali paleisti daugybę naujų sąmokslo teorijų ir taip pradėti visą naują bangą“, – aiškino A. Buiko.
„Lengviau paleisti naujas [teorijas], bet kontroliuoti jų naratyvą ir pasirūpinti, kad tik viena sąmokslo teorija toliau plistų būtent taip, kaip nori – tas pasidarė sunkiau“, – dėstė jis ir pridūrė, jog daugelis konspiracijų, atsidūrusios skirtinguose kultūriniuose kontekstuose, mutuoja ir keičiasi.
