Tradiciškai Rusijoje ir jos įtakoje esančiuose kraštuose Gegužės 9-oji, žyminti Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare, oficialiai pradėta švęsti tik 1964 m., kai valdžią SSRS paveržė Leonido Brežnevo šalininkai ir vėliau tikslingai pavertė šią datą sovietinės nacijos ideologijos kertine ašimi.
XX a. pabaigoje Sovietų Sąjungos imperijai aptrupėjus, šią niekada nesibaigiančią didvyrišką kovą prieš „fašizmą“ paveldėjo ir mitą apie imperijos nenugalimumą atgaivino Vladimiro Putino režimas. Deja, per pastaruosius metus šį Kremliaus imperijos nenugalimumo mitą gerokai aplamdė įstrigęs rusų puolimas Ukrainoje.
Anot Debunk.org vyriausio analitiko Algirdo Kazlausko, šiemet Kremliui palankioje medijoje apie Pergalės dieną yra pastebimai mažiau informacijos nei ankstesniais metais. „Tą galėjo lemti kelios priežastys: susilpnėjęs tikėjimas Rusijos galybe skatina Kremliaus propagandos mašiną kartoti teiginius, kad Rusija kariauja ne prieš Ukrainą, o prieš visą NATO. Taip pat šalyje kuriama atmosfera, jog „didžioji tėvynė“ vėl yra pavojuje, todėl reikia deramo susikaupimo ir mažiau lengvabūdiško šventimo. Be to, baiminamasi visuomenės pasipiktinimo bangos dėl didelio rusų karių aukų skaičiaus“, – sako analitikas.
Debunk.org atliktos analizės duomenimis, 2023 m. balandžio 18 – gegužės 1 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 47 turinio vienetai, kuriuose buvo aptikta dezinformacijos apie Lietuvą Pergalės dienos (Gegužės 9-osios) kontekste. Tai yra du su puse karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (125 publikacijos).
Nepaisant sumenkusio komunikacijos šia tema masto, skambių kaltinimų Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tikrai netrūko. Įspūdingiausia žinia tapo pasirodę kaltinimai Lietuvai, jog ji su Ukraina derina būsimo kontrpuolimo planus bei ketina įvykdyti teroristinį aktą Karaliaučiaus srityje Gegužės 9-osios proga. „Kremliaus šaltiniuose svarstoma, jog artėjant Pergalės dienai, gali kilti vis daugiau teroristinių išpuolių, siekiant sugadinti žmonėms šventę. Iliustruoti šiam scenarijui buvo pasitelktos nesenos istorijos apie sabotažo grupių veiklą Briansko regione ir „keistą nutikimą“ Lietuvos pasienyje esančiame Nemano miestelyje, kur neva priešiškų jėgų dronas numetė savadarbį sprogmenį daugiabučių mikrorajone“, – sako A.Kazlauskas.
Pavyzdžiui, anot portalo mk.ru kalbinto Karinių ir politinių konfliktų tyrimo centro vadovo Andrejaus Klincevičiaus „priešas gegužės 9 d. rengia didelę provokaciją su proveržiu gilyn į mūsų teritoriją“. Svarstyta, kad šis smūgis gali būti suduotas iš Baltijos šalių ar Lenkijos teritorijos, kur vyksta Ukrainos kariuomenės mokymai.
Pasak A.Kazlausko, kadangi analogiška tema buvo nagrinėjama ir kituose portaluose (kaip pvz. aif.ru, lenta.ru), tai veikiau buvo ne vieno eksperto pasvarstymai, o koordinuotas veiksmas, siekiant savos visuomenės akyse kurti pateisinimą galimiems ateities išpuoliams prieš Lietuvą ir jos kaimynes. Maža to, tarsi pagrindžiant lietuvių, kaip teroristines nuotaikas puoselėjančios tautos įvaizdį, buvo išleistos publikacijos apie tariamus Lietuvos laisvės kovotojų vykdytus „nusikaltimus“ prieš sovietinę liaudį.
Neigiamo dėmesio susilaukė ir kaimynai iš Latvijos ir Estijos. Anot pro-kremliškos medijos, Baltijos šalys tapo pirmosiomis buvusiomis SSRS narėmis, kurios beveik visiškai išnaikino sovietų monumentaliojo meno palikimą. Buvo minimas ir Aleksandro Puškino paminklo pašalinimas iš parko Rygos centre, ir balandžio 20 d. (demonstratyviai pabrėžiant Adolfo Hitlerio gimimo metinių datą) latvių priimtas draudimas viešai švęsti Pergalės dieną. Estija propagandos taikinyje atsidūrė dėl šalies parlamento išleisto įstatymo, leidžiančio porą savaičių prieš Pergalės dienos minėjimą policijai savarankiškai interpretuoti, kas yra priešiški simboliai ir taip faktiškai uždrausti rusiškų imperialistų pamėgtas Georgijaus juosteles, sovietines ir Rusijos vėliavas.
Latvių veiksmai buvo sutikti labai skaudžiai – Puškino paminklo pašalinimą komentavo agentūros Rossotrudnichestvo vadovas Jevgenijus Primakovas, o draudimą švęsti Gegužės 9-ąją – valstybės Dūma bei Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Pasak Debunk.org analitiko A.Kazlausko, padidintas dėmesys Latvijos veiksmams rodo, jog Maskva jaučia prarandanti savo įtaką net ir iki tol pažeidžiamiausia laikytoje Baltijos regiono valstybėje. „Dauguma publikacijų apie Gegužės 9-osios renginius buvo vienokia ar kitokia kritika Lietuvai ir jos Baltijos kaimynėms, viena kitą kopijuojant ir lenktyniaujant, kas neva labiau pasižymės perrašinėjant istoriją, paniekinant pergalę prieš nacizmą, labiau įtvirtins rusofobiją ir represijas kitaminčių atžvilgiu. Šios lenktynės vyksta tariamai dėl Baltijos šalių vadovybės politinės priklausomybės nuo JAV, o tai neatspindi tikrųjų visuomenės interesų – eiliniai žmonės vis tiek minės Pergalės dieną, nors ir slaptai“, – sakė A.Kazlauskas.
