CNN ir kitų naujienų organizacijų apžvelgtos palydovinės nuotraukos rodo, kokio masto rusų gynyba buvo sukurta kai kuriose pietų Ukrainos dalyse – prieštankinių griovių, kliūčių, minų laukų ir tranšėjų sluoksniai.
Šis gynybinis ruožas tęsiasi šimtus kilometrų per visą vingiuotą pietų frontą, kuriame Ukrainos pajėgos artimiausiomis savaitėmis turėtų sutelkti savo kontrpuolimą.
Ukrainiečių iššūkis bus apeiti arba įveikti tokias kliūtis dideliu greičiu, taip sukuriant pagreitį, dėl kurio Rusijos vadovybė ir kontrolė subyrėtų.
Keliose palydovinėse nuotraukose, kuriomis su CNN pasidalijo „Maxar Technologies“ ir kurios buvo padarytos praėjusią savaitę, matyti į rytus nuo Polohų miesto Zaporižės srityje esantys platūs grioviai. Agentūros „Reuters“ atlikta vaizdų analizė parodė, kad didžiulėje teritorijoje yra tūkstančiai gynybinių pozicijų.
Apžvalga parodė, kad „Rusijos pozicijos labiausiai sutelktos prie fronto linijos pietryčių Zaporižės regione, rytuose ir visoje siauroje žemės juostoje, jungiančioje Krymo pusiasalį su likusia Ukrainos dalimi“, teigiama „Reuters“ analizėje.
Rusų gynybą sudaro, pavyzdžiui, 30 kilometrų ilgio prieštankiniai grioviai netoli Polohų, taip pat papildomi įtvirtinimai aplink tokius svarbius miestus kaip Tokmaką. Ši teritorija bus labai svarbi, jei Ukrainos pajėgos bandys žengti link Melitopolio ir suskaldyti Rusijos pajėgas pietuose.
Pasak „Maxar“ atstovo Stepheno Woodo, tokios gynybinės priemonės atkartojamos didžiulėje teritorijoje nuo Krymo pietuose iki dalies Donecko.
CNN anksčiau pranešė apie gynybinius įtvirtinimus, statomus Krymo šiaurėje.
Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas anksčiau šį mėnesį sakė, kad rusų „ginkluotosios pajėgos pastatė modernią, giliai įtvirtintą gynybą“.
Mėnesius trukęs pasiruošimas
Ši gynyba ėmė ryškėti tada, kai lapkritį rusų pajėgos pasitraukė iš dalies Chersono srities ir iš esmės nustatė naują gynybinę liniją, nusidriekusią per daugiausia kaimiškas pietų Ukrainos vietoves. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija lapkritį pranešė, kad dviejose gamyklose gaminami betoniniai „drakono dantys“ – kliūtys tankams.
Tačiau tokia gynyba yra tik tiek gera, kiek geros yra kiekvienam sektoriui priskirtos pajėgos. Pačios savaime jos turi ribotą efektą. Štai kodėl rusai į pietų Ukrainą permetė daugiau dalinių. Šios gynybinės linijos tampa itin svarbiomis siekiant bendrų jų tikslų.
Ukrainos pareigūnai dažnai perduodavo okupuotose teritorijose – pavyzdžiui, Mariupolyje ir Berdianske – gyvenančių žmonių pasakojimus apie ilgus rusų konvojus, kurie pravažiuodavo pro juos – ir dešimtis pastatų, kurie pasisavinami kariniais tikslais.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad didelė Rusijos bazė šiaurinėje Krymo dalyje, kuri vasarį buvo pilna įrangos, įskaitant artileriją ir tankus, kovo pabaigoje buvo gerokai tuštesnė, o praėjusią savaitę beveik visiškai ištuštėjo. Neaišku, kur dingo įranga, bet tikėtina, kad ji buvo išsiųsta į šiaurę, sustiprinti Rusijos gynybines linijas.
Nepaisant to, labai sunku pasakyti, kiek rusų kareivių – ir kokio apmokymo lygio – paskirta kiekviename tokios ilgos fronto linijos ruože. Prieš puolimą ukrainiečiams bus labai svarbu sutrikdyti tiekimo linijas, sunaikinti amunicijos sandėlius ir smogti kuro infrastruktūrai (be daugelio kitų užduočių). Tai apsunkintų besiginančių kareivių išlaikymą.
Ukrainiečiams reikės įvertinti, kur yra Rusijos silpnosios vietos – nes prasidėjus kontrpuolimui bus labai svarbus pagreitis.
Jokių netikėtumų
Ukrainos pareigūnai pripažino, kad kitaip nei pernai rugsėjį, kai staiga buvo atsiimta didžioji Charkivo srities dalis, bet kokio didesnio kontrpuolimo metu jiems gali pritrūkti netikėtumo elemento.
Rusijos paskirti pareigūnai Zaporižėje tvirtina, kad šiame regione jau telkiamos didelės Ukrainos pajėgos. „Mes kartu su Rusija“ vadovas Vladimiras Rogovas Zaporižėje praėjusį ketvirtadienį sakė, kad iki praėjusios savaitės pabaigos į fronto liniją turėjo atvykti kelios naujos ukrainiečių brigados.
„Šios brigados atsiunčiamos prie jau esamų 12 000 kovotojų rajone“, – sakė V.Rogovas. Jo teiginio CNN patikrinti nepavyko – kaip ir galima tikėtis, Ukrainos pareigūnai neatskleidžia dalinių judėjimo.
NATO pareigūnai teigia, kad 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovinių mašinų jau yra šalyje, o Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį pareiškė, kad pasirengimas kontrpuolimui beveik baigtas.
Tačiau ukrainiečių daliniams teks išmokti kombinuotųjų ginklų manevrų su šia nauja įranga, integruojant minų valymą, kliūčių tankams šalinimą ir tiltų statymą pasitelkiant šturmo batalionus. Laukia sudėtingas koordinavimas.
Kovą paskelbtame JAV pagalbos pakete buvo numatyti tiltų statymo šarvuočiai, kurie lydės dalinius – o taip pat griovimo amunicija.
Kad puolimas vyktų sėkmingai, teks dirbti puikiai koordinuojant veiksmus ir palaikant ryšius. Kai kurie analitikai tai, ką ukrainiečiai turi padaryti, lygina su „D dienos“ išsilaipinimu, apie kurį vokiečių generolas Erwinas Rommelis tuo metu sakė: „Pirmosios 24 invazijos valandos bus viską sprendžiančios... Sąjungininkams, taip pat ir Vokietijai, tai bus ilgiausia diena“.
Londone gyvenantis šiuolaikinio karo specialistas Franzas-Stefanas Gady teigia, kad Ukrainos tikslas turėtų būti „sukelti Rusijos karinės vadovybės paralyžių ir paniką tarp Rusijos eilinių... Neapčiuopiami veiksniai, tokie kaip taktinis netikėtumas, vadovavimas mūšio laukui ir kovinė moralė greičiausiai bus lemiami per pirmąsias 24 puolimo valandas“.
Pasak jo, idealaus scenarijaus atveju „Ukrainos šarvuočių kolonos silpnoje vietoje pralaužtų daugiasluoksnę Rusijos gynybą, greitai įsiveržtų į Rusijos užnugarį ir sukeltų grėsmę vadovavimo ir kontrolės mazgams – pavyzdžiui, kariniam štabui ir aprūpinimo centrams“.
Tačiau pasak Niu Heiveno universiteto nacionalinio saugumo docento Matthew Schmidto, Ukrainos pajėgoms gresia pavojus, kad kontrpuolimas taps „divizijos lygmens kova, virstančia būrio mūšių serija“ – o ukrainiečiai įstrigs.
Jo teigimu, bus labai svarbu įvaldyti jungtinę ginkluotę, t. y. koordinuotą įvairių priemonių naudojimą – „pulti tiekimo sandėlius užnugaryje, greitai išminuoti minas, koordinuoti ugnį ir judėjimą nuo brigados iki būrio lygmens.“
Ukrainiečiai turi pranašumą pasirinkdami, kur ir kada judėti, ir kokias pajėgas sutelkti. Rusijos paskirtas pareigūnas Zaporižėje V.Rogovas sako, kad jis tikisi, jog ukrainiečiai surengs keletą diversinių atakų, kad suklaidintų rusų gynybą, ypač pasitelkdami nedideles žvalgybines grupes už Dniepro upės Zaporižėje ir Chersone.
Prasidėjus puolimui, gali suveikti ir kiti veiksniai: nuo oro sąlygų iki rusų gebėjimo ir noro kontratakuoti – bei karo veiksmų ore komponento.
Rusijos kontrataka?
Vienas iš sėkmingos gynybos požymių yra gebėjimas kontratakuoti, išvesti priešą iš pusiausvyros ir priversti jį siųsti karius ten, kur jis nenorėtų. Abejojama, ar rusai sugebėtų tai padaryti veiksmingai. Vakarų analitikai mano, kad elitinės pajėgos – tokios kaip Rusijos desantininkai – kampanijos pradžioje patyrė didelių nuostolių, nuo kurių dar neatsigavo.
„Nepaisant taktinių prisitaikymų, kuriuos matėme iš rusų pusės, mes dar nematome galimybių, kad per 2023 m. puolimą jie pasiektų operatyvinį proveržį“, – sako buvęs australų generolas Mickas Ryanas, dabar leidžiantis karinės strategijos biuletenį „Futura Doctrina“ ir neseniai lankęsis Ukrainoje.
Tačiau rusai išlaiko aiškų pranašumą ore, o tai gali būti labai svarbu siekiant sulėtinti Ukrainos pažangą. M.Ryanas pažymi, kad siekdamos išvengti Ukrainos oro gynybos, Rusijos karinės oro pajėgos vis dažniau naudoja „atsarginę“ ginkluotę – pavyzdžiui, 1,5 tonos sklendžiančias bombas, kurios neseniai buvo panaudotos aplink Bachmutą.
„Jos ne tik padidina jas paleidžiančių lėktuvų išgyvenamumą, bet ir yra labai sunkiai perimamos“, – sako generolas.
Nepaisant didesnio ukrainiečių išradingumo ir motyvacijos bei stulbinančių rusų nuostolių nuo invazijos pradžios, Maskva šiame konflikte išlaiko daug didesnius išteklius, teigia CNN.
Ir net jei ukrainiečiams pavyks pralaužti Rusijos linijas ir pasiekti Melitopolį ir Berdianską, Vakarų pareigūnai nelabai tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeistų savo tikslus Ukrainoje.
M.Schmidtas pabrėžia, kad karinė jėga veikia tik tada, kai sukelia politinį poveikį. „Tai reiškia, kad V.Putinui reikia tokio didelio nuostolio, kad jis negalėtų jo atremti... ir tai būtų Krymo užėmimas“, – sako nacionalinio saugumo profesorius.
Parengta pagal CNN.
