Balandžio 25 dieną išminuotojas aplankė kelis minų laukus. V.Sokolovas turi registruoti ir valyti minų laukus, kuriuos rusai palieka atsitraukdami. Tai padaryti labai svarbu ne tik dėl taktinių sumetimų – juk Ukrainai reikės pulti – bet ir saugant civilius.
„Nusprendžiau pradėti nuo vienos pavojingiausių minų „OZM-72“ (dar žinomos kaip „varlė“ ar „ragana“). Priešpėstinės minos, kuri pakyla į orą ir pasižymi žiedine detonacija“, – rašo V.Sokolovas.
Anot jo, viename nedideliame žemės sklype jie rado keturiasdešimt šešias „OZM-72“. Jas palyginti lengva pašalinti – bet labai sunku rasti.
„OZM-72“ yra priešpėstinė mina, sukurta dar 1965 m. Užkliudyta tokia mina pašoka į 50–60 cm aukštį ir tik tada sprogsta. Aišku, viskas įvyksta per akimirką, skeveldros pažyra labai plačiai. Sovietinė „OZM-72“ buvo nukopijuota nuo amerikietiškos „M16 AWP“. Tiesa, tiek sovietinė, tiek amerikietiška minos buvo įkvėptos vokiškos „SMI-44“, kuri buvo naudojama Antrojo pasaulinio karo metais.
Vienoje „OZM-72“ yra apie 2400 skeveldrų, o mina sveria apie 5 kg.
Ukraina pasirašė Otavos konvenciją, draudžiančią naudoti priešpėstines minas. Rusija – kaip, beje, ir JAV, Kinija bei Indija – šios konvencijos nepasirašė ir toliau gausiai naudoja priešpėstines minas.
Tačiau priešingai nei kitos šalys, Rusija dažnai tvarkingai nepažymi savo priešpėstinių minų ir jas ar net improvizuotus spąstus su granatomis rusai atsitraukdami dažnai palieka bet kur.
