Tai įprasta situacija į Ukrainą įsiveržusiems Rusijos kareiviams – nes jie nepakankamai aprūpinti naktinio matymo sistemomis. Tačiau neseniai paskelbtame pranešime teigiama, kad norėdami sumažinti šiluminiais vaizdais aprūpintų Ukrainos bepiločių orlaivių ir snaiperių aptikimo tikimybę, rusai savo šiluminiams pėdsakams paslėpti naudoja „kosmines antklodes“.
Rytų Ukrainoje dislokuotas ukrainiečių karininkas, socialiniame tinkle naudojantis Tatarigamio slapyvardį teigia, kad ypač tokių antklodžių rasta pas rusus, paimtus į nelaisvę arba nukautus netoli Avdijivkos.
„Remiantis mūsų karių pateikta informacija, Rusijos diversinės grupės, kaip pranešama, naudoja šias antitermines antklodes ir (arba) pončus, kad išvengtų aptikimo termovizoriais ir bepiločiais orlaiviais, – rašo jis „Twitter“. – Rusijos „Telegram“ kanale anksčiau paskelbtame vaizdo įraše tariamai demonstruojamas šio gaminio veiksmingumas, kuriame rodoma, kaip po antitermine antklode karys gali likti nepastebėtas“.
Tai toli gražu nėra naujausias triukas. Karinės transporto priemonės dažnai aprūpinamos maskuojamaisiais brezentais, kuriuose naudojami šiluminio parašo mažinimo metodai. Žinoma, kad Talibanas Afganistane veiksmingai naudojo „kosmines antklodes“, kad sumažintų NATO pajėgų aptikimo galimybes. Tokias antklodes personalo maskavimui taip pat naudoti bando ir ukrainiečiai – ir vienas ukrainiečių išradėjas netgi užpatentavo infraraudonuosius spindulius maskuojantį apsiaustą.
Tačiau tokio terminio slapstymosi rezultatai nėra tobuli. Antklodės termovizoriuose vis tiek palieka šiek tiek neryškų kontūrą.
Vis dėlto jos šilumos praleidžia kur kas mažiau nei įprastai aprengtas žmogaus kūnas, ir jas neabejotinai daug sunkiau pastebėti atliekant platesnio ploto skenavimą. Šis metodas taip pat gali būti veiksmingesnis prieš prastesnės kokybės ar mažesnio nuotolio komercinius termovizorius.
Mylaras – taip pat žinomas komerciniais pavadinimais „Melinex“ ir „Hostaphan“ bei moksliniu terminu „BoPET“ – paprastai labiausiai vertinamas dėl gebėjimo užkirsti kelią šilumos nuostoliams. Ši savybė taip pat yra svarbi, nes 2022–2023 m. žiemą dronų kameros užfiksavo, kaip nepakankamai aprūpinti rusų kareiviai fronte sušąla arba praranda efektyvumą dėl hipotermijos. Nemažai tokių antklodžių ar pončų buvo išduota pabėgėliams Ukrainoje ir už jos ribų.
Tačiau mylaras taip pat atspindi 97 proc. šilumos, todėl apsaugo nuo infraraudonųjų spindulių.
Naktinio matymo spraga
Rusijos karas Ukrainoje atskleidė seniai žinomą rusų kariuomenės trūkumą – infraraudonųjų spindulių naktinio matymo prietaisų, kuriais aprūpinami kariai ir transporto priemonės, trūkumą. Jų paprasčiausiai nepakanka – ypač pėstininkams – ir jie yra prastesnės kokybės nei tie, kuriuos naudoja Vakarų kariuomenės.
Pavyzdžiui, dar visai neseniai moderniausi Rusijos tankai naudojo Prancūzijos bendrovės „Thales“ infraraudonųjų spindulių taikiklį „Catherine FC“. Šalis prarado galimybę jais naudotis po pirmosios invazijos į Ukrainą 2014 m. ir nuo tada Rusija turėjo pradėti montuoti savo prietaisus, o šį procesą gerokai apsunkino tai, kad daugeliui reikalingų komponentų šaltinių taikomos sankcijos.
Kai kuriose senesnėse Rusijos transporto priemonėse vis dar naudojami ir aktyvūs infraraudonųjų spindulių prožektoriai – kurie vien savo veikimu išduoda juos naudojančias transporto priemones, o tai gali baigtis jos sunaikinimu.
Tuo tarpu JAV karinė pagalba Ukrainai daugiausia dėmesio skyrė naktinio matymo įrangos tiekimui – ypač prieš Rusijos invaziją 2022 m., kai mirtinų ginklų perdavimai buvo reti. Taigi, Ukrainos kariai pademonstravo bendrą pranašumą kovojant naktį – nors ir jiems reikia daugiau naktinio matymo sistemų. Tokia įranga gali būti mirtinai veiksminga atpažįstant pasislėpusius karius ir transporto priemones.
Nors „kosminių“ antklodžių ir pončų maskuotė vargu ar yra tobula, jis vis tiek gali reikšti skirtumą tarp gyvybės ir mirties – kartais pavyksta išvengti, kad žmogų pastebėtų virš galvos skrendantis dronas ar toli esantis snaiperis.
Tačiau Tatarigamis mano, kad Rusija šią technologiją taikys ribotai: „Abejotina, kad priešas gali tiekti šias antitermines antklodes ir (arba) pončus dideliu mastu. Nepaisant to, net jei jas gali naudoti tik nedidelės grupės ar snaiperių komandos, jos vis tiek kelia potencialią grėsmę“.
Kadangi šiuolaikiniuose mūšio laukuose vis labiau plinta šiluminiai jutikliai, vadinasi, į ateitį žvelgiantys kariškiai gali būti priversti sistemingiau vertinti asmeninę šiluminę maskuotę – ir jei ji bus pripažinta pakankamai veiksminga, integruoti ją kartu su optinės maskuotės priemonėmis.
Ankstesnės pastangos įdiegti šiluminę maskuotę nebuvo sėkmingos, tačiau nuo to laiko ši technologija gali būti patobulinta, rašo „Popular Mechanics“.
