Pernai – vos viena į elektronikos studijas Kaune įstojusi mergina
Nepaisant to, kad elektronikos inžinieriai prisideda prie daugelio šiuolaikinių technologinių produktų kūrimo, šių specialistų paklausa Lietuvoje net 4–5 kartus viršija dabartinę pasiūlą. Ypač stipriai, palyginti su kitomis sritimis, jaučiamas lyčių disbalansas šioje profesijoje – skaičiuojama, kad tarp šiuo metu įmonėse dirbančių elektronikos inžinierių moterys sudaro vos 8,6 proc. darbuotojų. Lyčių įvairovės trūkumą atspindi ir aukštųjų mokyklų priėmimo į elektronikos inžinerijos studijas duomenys – pernai į elektronikos inžinerijos studijas Kaune įstojo vos viena mergina. Moterys elektronikos inžinerijos ir susijusiose studijų programose Kauno technologijos universitete (KTU) ir Kauno technikos kolegijoje (KTK) šiuo metu sudaro tik 3,6 proc. nuo visų studijuojančių.
„Be elektronikos gaminių šiuolaikinis gyvenimas nebeįsivaizduojamas: elektronikos yra visur, nuo telefonų ir skalbyklių iki automobilių, saulės elektrinių ar gynybai skirtų naikintuvų. Todėl tai itin perspektyvi sritis žiūrint ir iš verslo pozicijų, tačiau globalių technologijų augimo skatinamą plėtrą Lietuvoje gali pristabdyti itin didelis šių specialistų trūkumas. Būtent didesnis merginų įsitraukimas, renkantis elektronikos inžinerijos ar susijusias studijas, o vėliau ir darbą, padėtų spręsti šią problemą. Tiek vyrai, tiek moterys gali tapti puikiais inžinerijos specialistais – su tokiomis nuostatomis vaikai turėtų augti nuo mažų dienų, tai girdėti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų“, – sako Shayana Ali, „Continental Automotive Lithuania“ generalinis direktorius.
Jam antrina darbo rinkos ekspertas ir personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas: „Svarbiausia mokyklos suole, 7–8 klasėje, neišsigąsti fizikos, kuri yra labai svarbi renkantis inžinierės kelią. Tam didelį dėmesį turi skirti verslas, universitetai ir, be abejo, mokytojai, kurie yra vieni pirmųjų tokių jaunuolių įkvėpėjų“.
Jei daugiau merginų rinktųsi elektronikos inžinierių profesiją – išloštų visi
Merginų, pasirinkusių elektronikos inžinierių kelią, laukia įdomus, kūrybiškas, gerai mokamas darbas, puikios karjeros perspektyvos, galimybė kurti pasaulį keičiančius įrenginius. Dėl to laimėtų ne tik sektorius, sulaukęs naujų talentų, bet ir visuomenė, galų gale – ir valstybės ekonomika. „Šis sektorius yra geriau mokamas nei vadinamieji tradiciniai, merginų dažnai pasirenkami sektoriai, todėl mažėtų skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Be to, jei komandose, kuriančiose naujus produktus, dominuotų ne tik vyrai, tai ir patys gaminiai būtų įvairiapusiškesni, geriau pritaikyti skirtingiems poreikiams. Žvelgiant į pasaulio išradimų istoriją, moterys yra padariusios ir nemažai svarbių atradimų, pavyzdžiui, sukūrė termoelektrinį generatorių“, – teigia KTK direktorė Lina Girdauskienė.
Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, sudarydama palankesnes sąlygas daugiau merginų patekti į STEM sektorių, ES galėtų padidinti BVP vienam gyventojui 3 proc. iki 2050 m., kartu padidindama bloko BVP iki 820 mlrd. eurų.
Trukdo mitai ir stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas
Kodėl merginos vis dar nedrąsiai renkasi elektronikos inžinerijos profesiją? Be abejo, tokias tendencijas lemia įvairių aplinkybių visuma, priežastys – giluminės. „Mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipinis suvokimas, kokios profesijos yra vyriškos ir kokios moteriškos. Nuo pat ankstyvos vaikystės žaislai yra skirstomi į berniukiškus ir mergaitiškus, ir tradiciškai mergaitėms daug rečiau dovanojami ar perkami konstruktoriai, robotai, įrankiai ir pan. Be to, aplinkoje nematydamos moterų inžinierių pavyzdžių jos ir pačios net negali įsivaizduoti, kad galėtų rinktis tokią specialybę. Taip susidaro užburtas ratas“, – sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė.
Anot N.Dubauskienės, merginoms taip pat labai svarbu jausti, kad jos dirba prasmingą, prie geresnio pasaulio prisidedantį darbą. Elektronikos inžinerija gali atrodyti kaip itin techniška, todėl nepatraukli profesija. Tačiau, iš tiesų, elektronikos inžinierių įvairūs kuriami gaminiai taip pat gali prisidėti siekiant žmonijos pažangos ir altruistiškų tikslų: pavyzdžiui, gyvybes gelbstintys, sudėtingi medicininiai aparatai, gynybos pramonės įrenginiai, saugumą keliuose užtikrinantys automobilių jutikliai ir pan.
Įkvėpė tėvų pavyzdys
Koks svarbus artimos aplinkos pavyzdys, renkantis elektronikos inžinierės kelią, atspindi Rūtos Jančaitės, baigusios KTK autotransporto elektronikos studijų programą ir KTU įgijusios elektronikos inžinerijos magistro laipsnį, istorija. Rūta šiuo metu dirba kokybės specialiste įmonėje „Hella Lithuania“, gaminančioje elektronikos komponentus automobiliams.
„Pasirinkau autotransporto elektronikos studijas, nes mane domino automobilių elektronika. Tėtis ir mama yra transporto inžinieriai, gal dėl to ir atsirado ta trauka technikos mokslams“, – pasakoja elektronikos specialistė. Ji džiaugiasi, kad tėtis nepasidavė stereotipiniam mąstymui, kad nusimanyti apie automobilius gali tik vyrai. „Be to, ir mano mama man kaip autoritetas nuolat rodė pavyzdį, kad moteris irgi gali būti gera specialiste šioje srityje“, – teigia Rūta.
R.Jančaitė kasdien savo darbe atlieka įvairių komponentų elektroninius testavimus ir analizes, dirba su skirtinga įranga, analizuoja gedimus, susipažįsta su daugybe kokybės standartų, kasdien išmokdama kažką naujo. Merginos pasirinktas kelias kai kuriems aplinkiniams kelia nuostabą, bet, anot Rūtos, tie žmonės joje įžvelgia drąsą. Ji pati drąsina ir kitas merginas: „Nereikia bijoti fizikos, elektronikos, technikos, automobilių ir pan. Reikia kaip tik mesti sau iššūkį suprasti tai, ko nesupranti. O tas pasitenkinimas, kai įrodai visiems ir, svarbiausia, sau, patikėkite, yra nuostabus“.
Dėmesys mokykloms ir paskatinimas mokytojams
Trečius metus iš eilės vykstanti kampanija „Ateitis – elektronikams“ šiais metais išskirtinį dėmesį skiria merginoms, drąsindama jas pasinaudoti neišnaudotomis galimybėmis elektronikos inžinerijoje. Be to, šiemet bus dar aktyviau bendraujama su mokyklomis.
„Esamas ir naujas partnerystes su mokyklomis pakelsime į naują lygį burdami „Ateities – elektronikų mokyklų“ tinklą visoje Lietuvoje. Šias mokyklas ir praktiškai įgalinsime, dovanodami elektronikos rinkinius (litavimo stoteles ir reikiamas medžiagas). Taip pat norime paskatinti tęsti savo darbus ir įkvėpti mokytojus-šviesulius, elektronikos entuziastus, tad jiems įsteigėme 15 piniginių ir kultūrinių prizų“, – kampanijos akcentus dėlioja Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Pirmąja mokykla, kuriai suteiktas „Ateities – elektronikų mokyklos“ vardas ir dovanojamas praktinis elektronikos rinkinys, tapo „Saulės“ gimnazija Kaune. Būtent iš šios gimnazijos pernai sulaukta daugiausiai stojančiųjų į elektronikos inžinerijos studijas Kaune.
Pernai kampanijos ambasadoriai – elektronikos inžinieriais ir darbo rinkos profesionalai, aplankė apie 2000 moksleivių 30-yje mokyklų visoje Lietuvoje. Šiemet tikimasi aplankyti apie 3000 moksleivių. Be to, bus tęsiami moksleivių grupių vizitai į kampanijos iniciatores – Kauno elektronikos įmones ir aukštąsias mokyklas (KTU ir KTK). Siekiant elektronikos inžinerija sudominti ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus, bus įsteigta 50 nemokamų vietų elektronikos būreliuose Kaune.
