Šis klausimas ITU pirmą kartą, notifikuojant dažnius į tarptautinį radijo dažnių registrą MIFR, buvo iškeltas 2019 metais ir po kelerių metų Lietuva gavo neigiamą atsakymą, motyvuojant Rusijos atstovų išsakyta pozicija.
„Mes siekiame savo dažniams tarptautinės apsaugos, kad esamos ir naujai statomos kaimyninės šalies stotys būtų derinamos su 5G mobilaus ryšio plėtrai skirtais dažniais. Kitaip tariant, kad visada būtų įvertinama, ar Rusijos stotys nesukels trukdžių mūsų elektroniniams ryšiams“, – aiškino RRT tarybos narys Darius Kuliešius.
2021 metais Lietuvai nepalankus sprendimas buvo priimtas vadovaujantis formaliais Rusijos reikalavimais. Pagal ITU standartą 5G ryšiui skirtoje dažnių juostoje veikia Rusijos karinė technika, tad buvo motyvuojama, kad civiliniam ryšiui skirti dažniai gali trukdyti Rusijos stotims, joms turi būti taikomas apsaugos prioritetas.
Kadangi pirmą kartą, RRT nuomone, klausimas nebuvo teisingai išspręstas, šiemet vėl buvo kreiptasi į ginčų komisiją.
„Šiemet tarptautinė ginčų komisija pakartotinai įsigilino į situaciją, tarptautinių taisyklių reikalavimus ir klausimą išsprendė mūsų naudai. Gavome savo dažniams aukščiausią apsaugos statusą, o mūsų derybinė pozicija tolesniuose ginčuose ar derybose su kaimynais tapo stipresnė. Siekiame pasienio ruožuose užtikrinti naujos kartos, greitą ir kokybišką ryšį, efektyvų valstybės radijo išteklių panaudojimą. Todėl šio ITU sprendimo reikšmė Lietuvai ir kitoms regiono šalims yra tikrai didelė „, – pastebėjo D. Kuliešius.
