Kai galvojame apie karą Ukrainoje ir joje kylančią branduolinę grėsmę, dažnai galvojame apie du scenarijus: avariją Ukrainos atominėje elektrinėje dėl rusų kaltės arba rusiškų branduolinių ginklų panaudojimą.
Kiek anksčiau nagrinėjome avarijas Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje 2011 m. ir Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m., analizavome, kokį poveikį šios avarijos turėjo aplinkiniams gyventojams. Palyginome šias avarijas ir tai, kas galėtų nutikti, jei Zaporožės atominėje elektrinėje nutiktų branduolinis incidentas.
Šįkart panagrinėsime trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai, kurį 1945 m. Hirosimos ir Nagasakio atominės bombos padarė aplinkiniams gyventojams.
Ekspertai, remdamiesi šių bombardavimų tyrimais, aiškinasi, kas galėtų nutikti, jei branduolinis ginklas būtų susprogdintas šiandien.
Branduolinių iškritų kiekis priklauso nuo ginklo tipo
Branduolinės iškritos (angl. fallout) – tai radioaktyviosios dalelės, nukritusios į žemę po branduolinio sprogimo. Jas sudaro paties ginklo nuolaužos, skilimo produktai, o sprogimo ant žemės atveju – ir spinduliais apšvitintas dirvožemis. Iškritusių dalelių dydis svyruoja nuo tūkstantųjų milimetro dalių iki kelių milimetrų.
Didžioji šios medžiagos dalis per kelias minutes po sprogimo netoli nulinės zonos (sprogimo vietos) nukrenta tiesiai į žemę, tačiau dalis jų nukeliauja aukštai į atmosferą. Ši medžiaga per ateinančias kelias valandas, dienas ir mėnesius išsisklaido išsisklaido po visą Žemę. Branduolinės iškritos yra dviejų tipų: ankstyvosios (per pirmąsias 24 valandas po sprogimo) ir vėlyvosios, kurios atsiranda po kelių dienų ar metų.
Branduolinių iškritų kiekį sunku prognozuoti – nes jis labai priklauso nuo to, kaip ir kur ginklas panaudojamas.
Ginklai, sprogstantys dideliame aukštyje, sukelia kitokį poveikį nei ginklai, sprogstantys žemėje ar ant žemės, sako JAV įsikūrusios Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (angl. Union of Concerned Scientists, UCS) Pasaulinio saugumo programos vyresnysis mokslininkas Dylanas Spauldingas.
Jis pasakoja, kad skirtingi ginklai gali būti naudojami dėl skirtingų strateginių priežasčių.
Susprogdinus ginklą ore, vienu metu gali žūti daug žmonių, bet ilgalaikis radiacijos poveikis aplinkiniams gyventojams ir aplinkai gali būti mažesnis. Detonavus ginklą netoli Žemės paviršiaus, vienu metu gali būti nužudyta daug žmonių, ir ilgiems metams užteršta aplinka bei maisto ištekliai.
Tai galima iliustruoti JAV įvykdytais Nagasakio ir Hirošimos bombardavimais Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, ir 1986 m. Černobylio avarija Ukrainoje. Per šiuos branduolinius įvykius per kelis mėnesius Nagasakyje žuvo 60–80 000 žmonių, o Hirošimoje – 70–135 000 žmonių.
Per bombardavimus į aplinką pateko maždaug 40 kartų mažiau radiacijos nei per 1986 m. Černobylio avariją, tačiau iškart po jų žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Šiandien žmonės gali saugiai gyventi Nagasakyje ir Hirošimoje, nebijodami išlikusios radiacijos, tačiau Černobylio zona tebėra radioaktyvi ir netinkama gyventi.
Kiti 1945 m. bombardavimų padariniai – neįprastai didelis leukemijos paplitimas tarp aplinkinių vietovių gyventojų, ypač tarp vaikų. Padaugėjo ir kitų vėžinių susirgimų.
Kiti ilgalaikiai radiacijos padariniai – kai kurie tyrimai rodo, kad sulėtėja fizinis augimas ir vaikai, kurie sprogimų metu dar buvo įsčiose, gali gimti su protine negalia. Kaip parodė kiti tyrimai, tai paprastai nebūdinga vaikams, pradėtiems po sprogimų.
Branduoliniai ginklai dabar yra potencialiai pavojingesni
Ginklų ekspertai išskiria taktinius ir strateginius branduolinius ginklus.
Apibendrinant, jie teigia, kad taktiniai ginklai veikia nedideliais atstumais ir gali laimėti mūšius – o strateginiai ginklai efektyvus didesniu atstumu ir teoriškai turėtų padėti laimėti karus.
Hirošimoje ir Nagasakyje panaudotos bombos tuo metu buvo laikomos strateginiais ginklais – tokiais, kuriais laimimi karai, o ne tik mūšiai. Tačiau J.Spauldingas teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius branduoliniai ginklai taip sustiprėjo, kad kai kurie iš dabartinių taktinių branduolinių ginklų gali būti stipresni nei strateginiai, panaudoti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
„Daugelis šiuolaikinių branduolinių arsenalų ginklų yra daug, daug kartų galingesni už tuos, kurie buvo panaudoti Hirošimoje ir Nagasakyje, – sako mokslininkas. – Pagal galingumą – net yra net ir 80 kartų galingesnių“.
Taigi, sunku remtis istoriniais Nagasakio ir Hirošimos bombardavimais kaip tiksliu orientyru, kas gali nutikti šiandien – tačiau jie gali būti tam tikra nuoroda.
Gali pražudyti milijardus žmonių
Tačiau yra bandymų modeliuoti, kaip atrodytų branduolinės iškritos po šiuolaikinio bombardavimo.
Stevenso technologijos instituto (JAV) mokslo ir branduolinių ginklų istorikas Alexas Wellersteinas sukūrė interneto svetainę, pavadintą „Nukemap“. Joje lyginami ore ir ant žemės susprogdintų bombų radioaktyviosios iškritos.
Rugpjūčio mėnesio žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime pateikta keletas prognozių, kas nutiktų aplinkai, gyventojams ir pasauliniam maisto tiekimui, jei Rusija ir JAV, naudodamos strateginius branduolinius ginklus, surengtų savaitės trukmės branduolinį karą.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad dėl pačių ginklų panaudojimo iš karto žūtų 360 mln. žmonių, o per dvejus metus po tokio branduolinio karo daugiau kaip penki milijardai žmonių liktų be maisto – tai yra, apie 60 proc. pasaulio gyventojų. Maisto išteklius ir jų tiekimą sutrikdytų didžiuliai suodžių kiekiai, išsiskiriantys per sprogimų sukeltus gaisrus.
Tyrėjai taip pat bandė modeliuoti, kaip branduolinis susinaikinimas atrodytų kitais scenarijais. Pavyzdžiui, 2025 m. savaitę trunkantis branduolinis karas tarp Indijos ir Pakistano. Pietų Azijos kaimynės turi kur kas mažiau branduolinių ginklų nei JAV ir Rusija, tačiau autoriai vis tiek prognozavo, kad po tokio karo žūtų apie 164 mln. žmonių, o daugiau kaip 2,5 mlrd. žmonių dvejiems metams liktų be maisto.
Vienas iš „Nature“ tyrimo autorių yra JAV Rutgerso universiteto aplinkos mokslų profesorius Alanas Robockas. Ankstesniuose tyrimuose jis apskaičiavo, kad Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo metu buvo išmesta apie 0,5 teragramo dūmų. Naujausiame tyrime jis ir kiti mokslininkai apskaičiavo, kad JAV ir Rusijos branduolinio karo scenarijus sukeltų apie 150 teragramų dūmų, o Indijos ir Pakistano scenarijus – 16–47 teragramus dūmų.
„Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas gali peraugti į visavertį branduolinį karą tarp NATO ir Rusijos, ir sukelti branduolinę žiemą, – teigia mokslininkas. – Beveik visos karinės simuliacijos, kurias daro kariškiai, baigiasi būtent taip, kai panaudojami branduoliniai ginklai. Nėra daug tikimybių, kad prasidėjusį branduolinį karą būtų galima sustabdyti. Panika, baimė, nesusikalbėjimas ir bloga informacija lemtų tai, kad vadai panaudotų turimus ginklus“.
Parengta pagal „Deutsche Welle“.
