Tačiau su atradimu nesusiję mokslininkai abejoja tokiu vertinimu.
Valdant Klaudijui (41–54 m.) Romos imperija kontroliavo senovės Egiptą, tačiau kaip ir dauguma imperatorių, Klaudijus niekada nesilankė Egipte. Labiausiai jį išgarsino invazija į Britaniją, kurios metu Romos imperija užkariavo nemažą dalį salos. Klaudijus taip pat gerai žinomas dėl to, kad buvo nunuodytas – galbūt savo žmonos Agripinos.
Sfinkso veide matyti šypsena su duobutėmis, o taip pat vis dar galima įžvelgti geltonos ir raudonos spalvos dažų, pareiškime nurodo Egipto Ain Šamso universiteto archeologijos profesorius ir buvęs senienų ministras Mamdouhas Eldamaty. Jo komanda palygino veidą su išlikusiais Romos imperatorių atvaizdais ir nustatė, kad Klaudijaus veidas yra labai panašus.
Archeologai statulą aptiko Horo (su dangumi siejamo dievo su sakalo galva) šventyklos baseine netoli Denderos, Egipte, maždaug 54 km į šiaurę nuo Luksoro. Baseinas rastas ant kalkakmenio platformos ir datuojamas maždaug 500 metų po Klaudijaus valdymo. Neaišku, kodėl statula buvo padėta būtent ten.
Šalia statulos archeologai taip pat rado lentelę su hieroglifais ir demotiniais rašmenimis (iš hieroglifų kilęs raštas). Plokštelė šiuo metu analizuojama, todėl kol kas neaišku, kas joje parašyta.
Tačiau visi kalbinti tiesiogiai su atradimu nesusiję mokslininkai sako, kad, remdamiesi paviešintais vaizdais, būti tikrais, jog ant sfinkso pavaizduotas Klaudijaus veidas, negali.
„Nuotraukos šiek tiek mažos, kad galėčiau patvirtinti, ar tai Klaudijus, ar ne – bet įžvelgiu Klaudijaus atvaizdo aspektą“, – sako Emorio universiteto (JAV) meno istorijos docentas Ericas Varneris, besispecializuojantis romėnų portretinėje skulptūroje ir imperatoriškojoje ikonografijoje.
„Iš nuotraukų neįmanoma spręsti, ar bruožai panašūs į Klaudijaus“, – teigia Nyderlandų Radboudo universiteto istorijos profesorius Olivier Heksteris, kuris specializuojasi Romos imperatorių atvaizdavimo srityje.
Majamio universiteto (JAV) istorijos ir klasikos profesorius Stevenas Tuckas taip pat sakė nežinantis, ar veidas yra tikrai Klaudijaus.
Jei sfinksas iš tiesų vaizduoja Klaudijų, tai būtų ne vienintelis kartas, kai imperatorius traktuojamas kaip Egipto karališkoji šeima. 2014 m. archeologai atskleidė, kad Izidės šventykloje Šenhūre, (maždaug už 20 km į šiaurę nuo Luksoro) aptiktas raižinys, vaizduojantis Klaudijų kaip faraoną.
Ant kitų sfinksų taip pat vaizduojami Romos imperatorių veidai. „Rasti sfinkso statulą su imperatoriaus bruožais savaime nestebina, – sako O.Heksteris. – Jau žinome apie nedidelį smiltainio biustą, kuriame pavaizduotas imperatorius Vespasianas, primenantis sfinksą“.
Kasinėjimai Denderoje ir artefaktų analizė tęsiasi.
Parengta pagal „Live Science“.
