Šiuos turtus – didžiulį maždaug 1 000 varinių monetų lobį – vasario pabaigoje netoli nedidelio Zaniówkos kaimo Lenkijos rytuose, netoli sienos su Baltarusija ir Ukraina, rado vietos gyventojas Michalas Łotysas.
Ieškodamas atsarginių dalių savo sesers traktoriui, M.Łotysas naudojo metalo detektorių – ir kai prietaisas viename iš ūkio laukų pradėjo pypsėti, vyras nukasė viršutinį dirvožemio sluoksnį. M.Łotysas aptiko monetas, išbyrėjusias iš sudužusio molinio siwako – vietinio stiliaus pūstašonio ąsočio su viena ąsa ir siauru kakleliu.
Lenkijoje naudoti metalo detektorių ieškant istorinių relikvijų be leidimo yra neteisėta, todėl M.Łotysas susisiekė su netoliese esančio Liublino miesto archeologais, kurie kitą dieną apsilankė ūkyje.
Archeologų tyrimai parodė, kad pinigai buvo užkasti sąmoningai, rašoma Lenkijos naujienų portalo „The First News“ pranešime.
1000 monetų lobis
Kovo 2 d. Liublino paveldo apsaugos agentūros direktorius Dariuszas Kopciowskis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad lobyje yra apie 1000 lietuviškų ir lenkiškų varinių monetų, nukaldintų XVII amžiuje.
Po maždaug 400 metų, praleistų žemėje, varinės monetos dabar yra pažaliavusios, o daugelis jų korodavusios. Tačiau apie 115 monetų yra „švarios“, o visas lobis sveria apie 3 kilogramus, pažymi D.Kopciowskis.
Tyrimai parodė, kad dauguma monetų buvo pagamintos 1663–1666 m. Vilniaus, Varšuvos ir Bresto, kuris dabar priklauso Baltarusijai, bet tuo metu priklausė Lietuvos-Lenkijos Respublikai, monetų kalyklose.
Tokios monetos vadinamos „boratinkomis“ (lenk. boratynek) – pagal Tito Livio Burattini, kuris tuo metu vadovavo Krokuvos monetų kalyklai, pavardę.
Italas T.L.Burattini buvo garsus išradėjas ir polimatas, kuris Abiejų Tautų Respublikoje įvedė varines monetas – nes jų gamyba buvo daug pigesnė nei sidabrinių monetų, be to, po ilgamečių karų su Švedija, Rusija ir kazokais, Abiejų Tautų respublikos iždas buvo nusiaubtas.
Iš pradžių boratinkos buvo populiarios, nors vėliau T.L.Burattini buvo apkaltintas vario, iš kurio pinigai buvo nukaldinti, nuvertinimu – ir didžiulio pelno gavimu.
Monetų privalumas buvo tas, kad jos nebuvo labai didelės vertės – todėl jas buvo galima naudoti kasdieniuose sandoriuose. Už visas 1000 varinių monetų iš Zaniowkos tuo metu buvo galima nusipirkti tik „apie dvi poras batų“ – nors dabar kaip istorinė relikvija jos yra vertos daugiau, rašo Lenkijos metalo detektorių savininkų svetainė „Zwiadowca Historii“.
Dabar Zaniówkos monetų lobis bus perduotas netoliese esančio Palenkės Bialos (lenk. Biała Podlaska) miesto muziejaus specialistams – tolesniems tyrimams, sako D.Kopciowskis.
Parengta pagal „Live Science“.
