Naujausia JT ataskaitoje pateikia, kad per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė moterų atskirtis nurėžė beveik trilijoną eurų nuo mažų ir vidutinių valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis mokslininkų prognozėmis, šie praradimai 2025 m. išaugtų dar 50 proc., jei situacija nesikeis.
„Klaidinga manyti, kad profesinės diskriminacijos problema aktuali tik besivystantiems regionams. Europos Sąjungos statistika rodo, kad 13 proc. siekianti Lietuvos vyrų ir moterų pajamų nelygybė atitinka ES vidurkį ir netgi lenkia Norvegiją, tačiau kaimyninėje Latvijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas viršija 20 proc., o situacija tokiose išsivysčiusiose valstybėse, kaip Vokietija ar Šveicarija, ne ką geresnė. Aukščiausius rodiklius – 0,7 proc. ir 2,4 proc. pasiekę Liuksemburgas ir Rumunija įrodo, kad šis modernios visuomenės skaudulys gali būti visiškai „išgydytas“, – sako „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.
Jis pažymi, kad geresnė moterų integracija technologijų pramonėje lemia kūrybingesnių sprendimų sukūrimą ir skatina lyčių lygybę plačiąja prasme, o moterų neįtraukimas baigiasi didžiuliais nuostoliais visuomenėms ir valstybėms.
Deja, nepaisant Lietuvos ir įvairių kitų valstybių progreso, analitikai konstatuoja, jog jis yra smarkiai per lėtas, kad įvykdytų JT iškeltą tikslą lyčių lygybę pasiekti jau 2030 m. Skaičiuojant dabartiniais tempais, galutinai atšaukti diskriminuojančius tesės aktus bei priimti moteris ir merginas apsaugančius įstatymus prireiks net 286 metų.
Merginos – į filologiją, vaikinai – į IT?
Pašnekovo manymu, durys į skaitmeninę darbo erdvę moterims dažnai užtrenkiamos dar vaikystėje. Tai dažnai vyksta dėl stereotipų, sustabarėjusios visuomenės normos ir pasenusios mokymo praktikos. Tą patį patvirtina ir vėlesnius merginų pasirinkimus iliustruojanti Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) statistika – Lietuvoje tiksliesiems mokslams prioritetą teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
„Mažesnį merginų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais lemia vyraujantis supratimas, kad minėtose specialybėse dominuoja ir karjerą padaryti gali tik vyrai. Akivaizdu, jog, merginoms trūksta šioje srityje daug pasiekusių moterų pavyzdžių, tačiau prie tokių apmaudžių rezultatų neabejotinai prisideda ir pradinio bei vidurinio ugdymo sistema, kuri nesistengia tiksliaisiais mokslais sudominti merginų bei jas kreipia humanitarine kryptimi“, – pasakoja R.Bagdonas.
Pastarąją problemą būtų galima spręsti jau į pradinio ugdymo programą integruojant „Python“ ar kitas paprastesnes programavimo kalbas, kurių nesudėtingą kodą gali išmokti parašyti net septynmečiai. Tai padėtų merginoms dar jauname amžiuje įsitikinti įvairiais savo gabumais ir nesijausti prastesnėms už berniukus, kas neabejotinai darytų teigiamą įtaką technologinių specialybių pasirinkimui ateityje.
Taip pat prie merginų ir moterų skatinimo atkreipti dėmesį į IT specialybės prisideda ir įvairios iniciatyvos. „Telia Globl Services Lithuania“ organizuojamas „Nacionalinis IT iššūkis“ kviečia moksleives ir moksleivius susipažinti su IT specialybėmis ir įgyti naudingos praktikos – tai padeda ir mergaitėms geriau pažinti šią rinką. O studentėms ar profesinį kelią jau pradėjusioms moterims susipažinti su technologinėmis specialybėmis ir paskatinti jų įsitraukimą padeda mentorystės programa „Women Go Tech“.
Diskriminacija tęsiasi ir profesinėje karjeroje
Bendrovės atstovas atkreipia dėmesį ir į tai,jog net ir prasibrovus į vyrų dominuojamą technologijų pasaulį, kliūčių ruožas moterims nesibaigia. Skaičiuojama, kad dvidešimtyje didžiausių pasaulio technologijų kompanijų moterys sudaro trečdalį darbuotojų, tačiau joms tenka vos viena iš keturių vadovaujančių pozicijų. Tai netgi mažiau, nei Pasaulio ekonomikos forumo nustatytas visų industrijų vidurkis, siekiantis 33 proc.
„Nors pasaulinės tendencijos nėra džiuginančios, visgi įmonė yra užsibrėžusi aktyviai spręsti šį iššūkį. Šiuo metu vadovaujančiose pozicijose moterys sudaro 53 proc., o vyrai – 47 proc., o ne vadovaujančios lyčių pasiskirstymas yra apylygis: moterys sudaro 49 proc. darbuotojų, o vyrai – 51 proc. O kompetencijų centre „Telia Global Services Lithuania“ lyginant tose pačiose pareigose dirbančius darbuotojus, moterų atlygiai nuo vyrų atsilieka tik 0,5 proc.“, – atskleidžia pašnekovas.
Nors skatinti moteris įsilieti į sparčiai augančią technologijų rinką ir užtikrinti nediskriminuojantį atlyginimą yra moralinė visuomenės pareiga, įvairūs tyrimai rodo, kad tai organizacijoms atneša ir ekonominės naudos. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad komandos, kurias sudaro abiejų lyčių atstovai, pasiekia geresnių rezultatų, nei vyrų dominuojamos, o moterų daliai komandoje didėjant iki 50 proc. stebimas ir tiesioginis pelno augimas.
