Kinijos gamtos išteklių ministerija pateikė pasaulio žemėlapį, kuriame daugeliui Rusijos miestų pritaikyti kiniški pavadinimai. Valstybinės struktūros interneto svetainėje pasirodė aplinkraštis dėl valstybinių žemėlapių specifikacijų spausdinimo ir platinimo.
Sprendžiant iš dokumento, Pekinas Vladivostoką vadina Khaishenvai, Blagoveščenską – Khailanpao, Chabarovską – Boli, Usūriską – Shuangchenzi, o Sachalino salą – Kuedao. Stanovojų kalnų grandinė, esanti pietinėje Tolimųjų Rytų dalyje, vadinama Wai Xin'an kalnų grandine.
„Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės sienos yra nubrėžtos pagal standartinį žemėlapį, patvirtintą ir paskelbtą Valstybės tarybos. Istorinės Kinijos sienos brėžiamos pagal faktines sienas, remiantis istorine medžiaga“, – teigiama aplinkraštyje.
XIX a . praradimai
Naujoje pasaulio žemėlapio versijoje naudojami kiniški aštuonių miestų ir teritorijų, kurias XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje užėmė Rusijos imperija, pavadinimai, rašo „Asia Times“.
Nerčinsko taikos sutartis, pasirašyta 1689 m. rugpjūčio 27 d. tarp Rusijos carų ir Kinijos Čingų imperijos, buvo Albazinų karo rezultatas. Kinijos ir Rusijos siena ėjo palei Stanojaus kalnagūbrį ir Argūno upę.
1851 m. britų kartografo Johno Talliso sudarytame žemėlapyje pavaizduota didžioji dalis teritorijos, kurią prarado Kinijos Čingų dinastija.
„Kinija įgijo Išorinės Mandžiūrijos regiono kontrolę. Po pralaimėjimo Opijaus karuose Čingų dinastijos valdoma Kinija buvo priversta pasirašyti daugybę sutarčių, pagal kurias teritorijos ir uostai buvo atiduoti Vakarų valstybėms, taip pat Rusijai ir Japonijai. Visos šios sutartys vadinamos nelygiavertėmis sutartimis“, – teigia kinai.
Kinijos ir Rusijos siena, pasak ekspertų, buvo pakeista Rusijos naudai palei Amūro ir Usūrsko upes. Kinija neteko Išorinės Mandžiūrijos ir priėjimo prie Japonijos jūros. Iš viso nuo XIX a. pabaigos kinai neteko 1,7 mln. kvadratinių metrų teritorijos, įskaitant Rusijai atitekusį Tolimųjų Rytų regioną, taip pat dalį žemių Mongolijoje, Kirgizijoje ir Kazachstane.
Kiniškų miestų pavadinimų Tolimuosiuose Rytuose pakartotinis naudojimas primena kinų siekį susigrąžinti prarastas teritorijas.
Rusijos valdžios institucijos medžiagos paskelbimo metu Kinijos ekologijos ministerijos dokumento nekomentavo.
Galima prisiminti, kad vasario 24 d. Pekinas pristatė 12 punktų planą, kaip užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Kinijos valdžia siūlo gerbti visų šalių suverenitetą, nutraukti sankcijas ir grįžti prie taikos derybų.
JAV prezidentas Joe Bidenas nepritarė Kinijos pateiktai Ukrainos taikos plano versijai. Amerikos politikas iniciatyvoje įžvelgė naudą išimtinai Rusijai.
CŽA direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę perduoti Rusijai mirtinų ginklų.
JAV žvalgyba nurodė, kad Kinijos vyriausybė planuoja aprūpinti Maskvą atakos bepiločiais ir šaulių ginklų amunicija.
Parengta pagal byri.net
