Nors didžioji dalis filmuotos medžiagos pirmą kartą viešai publikuojama tik dabar, iš tiesų ji buvo nufilmuota 1986 m. liepą, povandeninio laivo „DSV Alvin“ ir prie jo prijungto nuotoliniu būdu valdomo laivo „Jason Jr“ kameromis.
„DSV Alvin“ yra JAV karinio jūrų laivyno mokslinių tyrimų povandeninis laivas, kurį valdė WHOI, o „Jason Jr“ buvo prijungtas prie jo 90 metrų ilgio šviesolaidiniu kabeliu.
Komanda nuotoliniu būdu valdė „Jason Jr“ ir taip galėjo pasiekti bei įamžinti tas sudužusio laivo vietas, į kurių „Alvin“ negalėjo patekti.
Įdomu ir tai, kad ta diena, kai buvo nufilmuota ši medžiaga, tapo pirmu kartu kai žmonės išvydo „Titaniką“ nuo tada, kai jis tragiškai nuskendo 1912 m. balandį.
Laivo nuolaužos dunkso 3780 metrų gylyje šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, maždaug už 370 jūrmylių (685 km) į pietryčius nuo Niufaundlendo pakrantės.
Pirmą kartą laivo nuolaužos buvo aptiktos 1985 m. rugsėjo 1 d. – per misiją, kurią vykdė WHOI ir Prancūzijos okeanografinių tyrimų organizacija „Institut français de recherche pour l'exploitation de la mer“.
Iš pradžių nuskendęs laivas buvo pastebėtas velkama povandenine kamera, o 1986 m. liepą trijų žmonių įgula grįžo į vietą, kad detaliau ištirtų ir užfiksuotų filmuotą medžiagą, kurią dabar jau gali pamatyti visi.
„Pirmas dalykas, kurį pamačiau išniręs iš tamsos, buvo ši siena, milžiniška kniedyto plieno siena, iškilusi daugiau kaip trisdešimt metrų virš mūsų“, – interviu praėjusią savaitę sakė povandeninių tyrinėjimų specialistas Robertas Ballardas, dalyvavęs tiek 1985 m., tiek 1986 m. ekspedicijose.
Jis papasakojo, kad matė batus, paliktus tų, kurie plaukė nelaiminguoju laivu – ir žvilgtelėjo į laivo iliuminatorius.
„Buvo toks jausmas, tarsi žmonės iš ten žvelgė atgal į mus. Iš tikrųjų tai buvo gana bauginantis jausmas“, – sakė R.Ballardas.
Filmuota medžiaga publikuota nesumontuota – ir dažniausiai be komentarų – bet supažindina su kultinėmis laivo vietomis ir patalpomis.
Parengta pagal „Science Alert“.
