Lietuvių pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO išaugo, ryžtas priešintis – sustiprėjęs

Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene šiuo metu yra seniai regėtose aukštumose. Ja pasitiki net 78 proc. apklaustųjų (4 procentais daugiau nei prieš metus). Tai yra aukščiausias visuomenės įvertinimas nuo 2013 m.

7 proc. daugiau nei pernai, t. y. 86 proc. kario profesiją vertina teigiamai. Keliais procentais augo ir pritarimas artimo žmogaus sprendimui tapti profesinės karo tarnybos kariu. Sprendimui pritartų – 62 proc. (2 proc. daugiau), o jei artimas žmogus nuspręstų atlikti nuolatinę privalomąją profesinę karo tarnybą, tokiam sprendimui pritartų 70 proc. apklaustųjų, 4 proc. daugiau nei 2021 m.

57 proc. apklaustųjų pritaria visuotinio šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo įvedimui, o nepritariančiųjų, lyginant su 2021 m., sumažėjo 7 proc.

68 proc. respondentų pasisako už esamo 2,5 proc. nuo BVP finansavimo gynybai išlaikymą arba jo didinimą.

Dar labiau stiprėjo teigiamas gyventojų požiūris į NATO sąjungininkų pajėgų buvimą Lietuvoje – palaikymą tam išreiškė net 90 proc. apklaustųjų. Bendrai, Lietuvos narystę NATO palaiko 89 proc. apklaustųjų.

Daugiausiai per ketverius paskutiniuosius metus ir 4 proc. daugiau nei 2021 m., t. y. net 85 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad nuolatinės JAV ir kitų sąjungininkų pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvos teritoriją ir atgraso nuo priešiškų veiksmų.

83 proc. apklaustųjų pritaria, kad 2017 m. Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

NATO pasiryžimu ginti Lietuvą neabejoja 78 proc. apklausos dalyvių.

82 proc. (8 proc. daugiau) respondentų mano, kad Lietuva turėtų suteikti karinę paramą NATO narėms karinio konflikto atveju.

Apklaustųjų teigimu, pačios draugiškiausios Europos šalys Lietuvai – Lenkija, Latvija ir Estija. Palyginus su 2021 m., Lenkiją kaip draugiškiausią šalį vertino 18 proc. respondentų daugiau, iš viso – 69 proc. Tokias tendencijas galima būtų sieti su aktyvia Lenkijos parama Ukrainai. Svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje – Lenkija, Vokietija ir JAV.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gerokai išaugo žmonių, pasiryžusių ginklu ir taikiomis priemonėmis ginti Lietuvą.

Taikiomis priemonėmis priešintųsi 61 proc. Per ketverius metus nuo 51 proc. pasiryžusiųjų priešintis taikiomis priemonėmis skaičius išaugo 10 proc. Ginklu priešintųsi 53 proc. respondentų, iš jų 8 proc. organizuotų priešinimąsi ginklu, o 45 proc. prie jo prisidėtų.

Nors Lietuvos gyventojų valia priešintis stiprėja, vis dėlto, bemaž pusė apklaustųjų – 48 proc., t. y. 4 proc. mažiau nei pernai, pripažįsta, kad neturi pakankamai žinių, kaip reikėtų elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija.

2022 m. smarkiai išaugo Rusijos daromo informacinio poveikio atpažinimas. 78 proc. respondentų, net 13 proc. daugiau nei 2021 m., pritaria teiginiui, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas.

Daugėjo žmonių, pritariančių, kad Rusija ir Baltarusija vykdo hibridines atakas (pvz., kibernetinės atakos, nelegali migracija ir pan.) prieš ES ir NATO valstybes, siekdama jas destablilizuoti. Taip manančių yra 71 proc., o 2021 m. buvo 2 proc. mažiau.

Taip pat apklausos duomenys rodo informacinių atakų ir klaidinančios informacijos atpažinimo augimą – 64 proc. apklausos dalyvių teigė visada arba dažnai atpažįstantys klaidinančią informaciją ar informacines atakas. Lyginant su 2021 m., atpažįstančiųjų skaičius padidėjo 6 proc., o nuo 2019 m. gebėjimas kritiškai vertinti informacinę aplinką padidėjo net 23 proc.

Vykstant karui Ukrainoje smarkiai išaugo skaičius žmonių, manančių, kad Lietuva turi teikti karinę paramą Ukrainai. 79 proc. apklaustųjų palaiko karinės paramos Ukrainai teikimą, tai 15 proc. daugiau nei 2021 m.

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2022 metų gruodžio 15–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1014 gyventojų.