Ukrainiečių sukurta programinė įranga lengvai prieinamus planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus pavertė sudėtingomis taikinių nustatymo priemonėmis, ir tai dabar plačiai naudojamos Ukrainos kariuomenėje.
Rezultatas – mobilioji programėlė, kuria palydoviniai ir kiti žvalgybos vaizdai perduodami į realiuoju laiku taikomą taikinių nustatymo algoritmą, padedantį netoli fronto esantiems daliniams nukreipti ugnį į konkrečius taikinius. Kadangi tai yra programėlė, o ne techninė įranga, ją lengva greitai atnaujinti ir modernizuoti. Su šia priemone susipažinę JAV pareigūnai sako, kad ji buvo labai veiksminga apšaudant Rusijos taikinius.
Ši programėlė yra vienas iš dešimčių urkrainiečių mūšio lauko išradimų pavyzdžių, kuriuos Ukraina sugalvojo per beveik metus trunkantį karą, dažnai rasdama pigius brangiai kainuojančių problemų sprendimo būdus.
Ukraina netgi sukūrė savo priešlaivinį ginklą „Neptun“, kuris gali būti nukreiptas į Rusijos laivyną, esantį už 280 km.
Kitas pavyzdys yra nedideli plastikiniai bepiločiai dronai, tyliai praskrendantys virš galvų ir mėtantys granatas ar kitus užtaisus ant Rusijos karių, taip pat 3D spausdintuvais gaminamos atsarginės dalys, kad kareiviai galėtų remontuoti sunkiąją įrangą mūšio lauke. Ukrainos technikai paprastus pikapus pavertė mobiliais raketų paleidimo įrenginiais. Inžinieriai sugalvojo, kaip ant senesnių sovietinių naikintuvų – tokių kaip „MiG-29“ – pritvirtinti sudėtingas JAV raketas ir taip padėti Ukrainos oro pajėgoms po devynis mėnesius trukusio karo tęsti skrydžius.
Toks Ukrainos išradingumas naudojant vakarietiškus ginklus mūšio lauke padarė įspūdį JAV pareigūnams: jie jau nagrinėja, kaip Ukrainos išradingumo pavyzdį būtų galima pritaikyti šiuolaikiniame kare.
Nors JAV ir kiti Vakarų atstovai ne visada gerai supranta, kaip tiksliai veikia sukurtos Ukrainos sistemos – iš esmės todėl, kad jų nėra vietoje – tiek pareigūnai, tiek atvirų šaltinių analitikai sako, kad Ukraina tapo tikra pigių, bet veiksmingų karo lauko sprendimų laboratorija.
„Jų inovacijos tiesiog neįtikėtinai įspūdingos“, – CNN sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro tarptautinio saugumo programos direktorius Sethas Jonesas.
Technika išbandoma tikrame mūšio lauke
Karas Ukrainoje taip pat suteikė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms retą galimybę ištirti, kaip jų pačių ginklų sistemos veikia intensyvaus naudojimo sąlygomis – ir kokią amuniciją abi kariaujančios pusės naudoja, kad pasiektų pergalę. JAV operacijų karininkai ir kiti kariniai pareigūnai taip pat stebėjo, kaip sėkmingai Rusija, siekdama sunaikinti Ukrainos elektros energijos tiekimo tinklą, naudojo Irano perduotus pigius vienkartinius dronus.
Su Vakarų žvalgybos duomeninis susipažinusiu šaltinio teigimu, Ukraina yra „absoliuti ginklų laboratorija visomis prasmėmis, nes nė viena iš šios įrangos niekada nebuvo naudojama dviejų pramoniniu požiūriu išsivysčiusių valstybių kare, tai yra realaus pasaulio mūšio bandymai“.
JAV kariuomenei karas Ukrainoje tapo neįtikėtinu duomenų apie jos pačios sistemų naudingumą šaltiniu.
Kai kurios aukšto lygio sistemos, perduotos ukrainiečiams – pavyzdžiui, dronas „Switchblade 300“ ir raketa, skirta kovoti su priešo radarų sistemomis – mūšio lauke pasirodė ne tokios veiksmingos, kaip tikėtasi, teigiama remiantis neseniai atlikto britų analitinio centro tyrimo duomenimis.
Tačiau lengvos amerikiečių gamybos daugkartinės raketų paleidimo sistemos „M142“ – arba HIMARS – buvo labai svarbios Ukrainos sėkmei. JAV pareigūnai taip pat gavo vertingų pamokų apie tai, kaip dažnai tenka remontuoti šias sistemas, kai jos taip intensyviai naudojamos.
JAV gynybos pareigūnas sakė, kad tai, kaip Ukraina panaudojo savo ribotas HIMARS raketų atsargas, smogdama į vadavietes, štabus ir aprūpinimo sandėlius, atvėrė akis – ir pridūrė, kad kariuomenės vadai tokią taktiką nagrinės ne vienerius metus.
Kita svarbi JAV pareigūnų įžvalga buvo apie haubicas „M777“ – galingą artileriją, kuri yra labai svarbi Ukrainos kovinės galios dalis. Paaiškėjo, kad šių galingų haubicų vamzdžiai praranda graižtvas, jei per trumpą laiką iššaunama per daug sviedinių – todėl artilerija tampa mažiau tiksli ir veiksminga.
JAV taip pat atidžiai nagrinėja šį konfliktą, kad galėtų pasimokyti, kaip XXI amžiuje galėtų vykti karas tarp dviejų modernių valstybių.
Operacijų pajėgų karininkas sakė, kad viena iš pamokų, kurią JAV gali pasimokyti iš šio konflikto, yra ta, kad velkamoji artilerija – pavyzdžiui, haubicų „M777“ sistema – gali likti praeityje. Šias sistemas sunku greitai perkelti, kad būtų išvengta atsakomosios ugnies – o visur esančių dronų ir stebėjimo iš viršaus pasaulyje „šiais laikais labai sunku pasislėpti“, sakė karininkas.
Sistemų išbandymas ir ginklų pritaikymas
JAV gynybos rangovai taip pat atkreipė dėmesį į naują galimybę ištirti – ir parduoti – savo sistemas.
Bendrovė „BAE Systems“ jau paskelbė, kad rusų sėkmė naudojant dronus kamikadzes turėjo įtakos projektuojant naują šarvuotąją kovos mašiną kariuomenei, kurioje pridėta daugiau šarvų iš viršaus.
Įvairios JAV vyriausybės ir pramonės grupės siekė išbandyti naujas sistemas ir sprendimus realiame kovos lauke.
Pirmosiomis konflikto dienomis JAV nacionalinė geoerdvinės žvalgybos agentūra nusiuntė penkis lengvus, didelės skiriamosios gebos stebėjimo dronus JAV specialiųjų operacijų vadavietei Europoje – tam atvejui, jei jie praverstų Ukrainoje. Šie dronai, kuriuos pagamino bendrovė „Hexagon“, nebuvo įtraukti į oficialų teikiamos karinės pagalbos sąrašą, tad iš dalies buvo siunčiami kaip eksperimentas – siekiant patikrinti, ar ši technika būtų naudinga karo lauke.
Karinio jūrų laivyno viceadmirolas Robertas Sharpas, tuo metu vadovavęs Nacionalinei geoerdvinės žvalgybos agentūrai, netgi viešai gyrėsi, kad JAV apmokė „karinį partnerį“ Europoje naudotis šia sistema.
Nepaisant nedidelės JAV pareigūnų grupės ir išorės pramonės atstovų intensyvių pastangų, lieka neaišku, ar šie dronai kada nors tapo dalimi realios kovos.
Savo ruožtu keli žvalgybos ir kariuomenės pareigūnai CNN teigė turintys vilties, kad tai, ką JAV kariuomenė vadina „atakuojamaisiais“ dronais – pigiais, vienkartiniais ginklais – tapo svarbiausiu gynybos rangovų prioritetu.
Parengta pagal CNN.
