„Dabar tankų koalicijoje yra 12 narių, – antradienį sakė D. Kuleba. – Galiu pažymėti, kad per pirmąją įnašų bangą Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus nuo 120 iki 140 vakarietiškų modelių tankų.“
Vertinant tokius pranešimus Ukraina – bent jau teoriškai – tampa viena galingiausių kariuomenių pasaulyje, prilygstančia kai kurių didžiųjų NATO valstybių tankų pajėgumams, rašo wsws.org. Jungtinė Karalystė turi 158 pagrindinius kovos tankus „Challenger 2“, o Prancūzija – 222 pagrindinius kovos tankus „Leclerc“.
Praėjusiais metais Ukrainos pareigūnai paragino NATO nares aprūpinti ją 300 pagrindinių kovos tankų. Tuo metu tai buvo laikoma milžinišku skaičiumi, tačiau į šalį plūstelėjus ginklų bangai, tikėtina, kad tai bus tik apatinė riba.
Į 140 tankų skaičių neįtraukti šimtai vikšrinių šarvuotųjų transporterių, kurie jau yra šalyje arba keliauja į ją.
Praėjusią savaitę Pentagonas paskelbė, kad iš Pietų Karolinos buvo išsiųsta 60 kovos mašinų „Bradley“ – ir kad šią savaitę šios transporto priemonės atvyks į Europą.
Tačiau net ir didžiuliai į Ukrainą plūstantys ginklų kiekiai yra tik pradžia.
Agentūra „Reuters“ pranešė, kad Baltieji rūmai paskelbs apie dar 2 mlrd. dolerių vertės ginklų siuntą Ukrainai, įskaitant ilgo nuotolio raketas, galinčias smogti už daugiau nei 160 kilometrų.
Ši ginklų sistema, vadinama nuo žemės paleidžiama mažo skersmens bomba (angl. Small Diameter Bomb), yra raketomis paleidžiama manevringa sklendžianti bomba, kurios veikimo nuotolis yra dvigubai didesnis nei Vašingtono jau pateiktų HIMARS raketų.
Antradienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino JAV siųsti Ukrainai ir naikintuvus.
„Esu įsitikinęs, kad tai visiškai realu“, – sakė jis. Ministras atmetė pranešimus apie NATO narių nuogąstavimus dėl tokių veiksmų eskalacinio pobūdžio ir pareiškė: „Tai, kas neįmanoma šiandien, visiškai įmanoma rytoj“.
Lenkija, Latvija ir Lietuva viešai pareiškė sutinkančios su šiuo raginimu.
„Ukrainai reikia naikintuvų... raketų, tankų. Turime veikti“, – antradienį bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Latvijos ir Lenkijos pareigūnais sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
„Naikintuvai ir tolimojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba, ir šiuo lemiamu karo etapu, kai netrukus įvyks lūžis, būtina veikti nedelsiant, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Tos raudonos linijos turi būti peržengtos“.
Pirmadienį spaudos konferencijoje paklaustas apie naikintuvų siuntimą į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „niekas neatmetama“.
