Kaip išsiaiškino žurnalistai, per pirmuosius šešis karo mėnesius būtent Bulgarija Ukrainai parūpino 30 proc. visos amunicijos ir 40 proc. degalų, kurie oficialiai atkeliavo iš šalių sąjungininkių. Tuo metu Ukrainos kariuomenei šių atsargų reikėjo labiausiai, rašė „Politico“.
Bulgarijos ištekliai į Ukrainą buvo gabenami per Rumunijos teritoriją ir Lenkijos miestą Žešuvą. Oficialiai atsargos buvo tiekiamos iš Vakarų šalių, bendra prekių vertė siekė 2 mlrd. eurų.
Tyrėjai pažymėjo, kad tokio masto pagalba Ukrainai iš Bulgarijos buvo įmanoma tik dėl dabar jau buvusio ministro pirmininko Kirilo Petkovo politinės valios. Mat tuo metu 70 proc. Bulgarijos gyventojų nepritarė pagalbos Ukrainai teikimui, nes bijojo įsitraukti į karą.
Pačias atsargas sudarė amunicija, naujai pagaminta Bulgarijos gynybos pramonės įmonėse. Iš šalies atrodė, kad Vakarų privačios bendrovės tiesiog pirko naują amuniciją iš Bulgarijos ir sunkvežimiais bei lėktuvais gabeno juos į Lenkiją, o Bulgarija apsimetė to nematanti.
Dėl šios priežasties atrodė, kad Bulgarijos vyriausybė neteikia jokios karinės pagalbos Ukrainai. Iš tikro, tiekimas prasidėjo 2022 m. balandį, po Ukrainos užsienio reikalų ministro A.Kulebos vizito į Bulgariją.
Tų pačių 2022 m. balandį Bulgarija pradėjo tiekti ir dyzelinį kurą šarvuočiams. Paradoksalu, bet degalus gamino didžiausios Rusijos energetikos bendrovės „Lukoil“ gamykla Bulgarijoje, kuri buvo apsaugota nuo Maskvos operatyvinės kontrolės, bet vis dar turėjo visas veikiančias tiekimo grandines.
K.Petkovas „Die Welt“ žurnalistams sakė, kad „Lukoil“ vadovybė ir personalas pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, todėl tereikėjo „paprašyti“ bendrovės padėti „pertekliniu“ produktu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Būtent todėl Bulgarija paprašė ES Komisijos išimties iš Rusijai įvesto naftos embargo – kad ir toliau galėtų tiekti degalus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigia „Die Welt“.
Bulgarija turėjo visus motyvus išlaikyti tikrąjį pagalbos Ukrainai mastą paslaptyje: Rusija nuolat bandė kibernetinėmis atakomis išjungti Bulgarijos kritinę infrastruktūrą. Kartkartėmis rusams pavykdavo, ir bulgarai turėjo problemų su pensijų mokėjimu, nes neveikė visos finansų sistemos. Taip pat bulgarai susidurdavo su elektros energijos tiekimo problemomis, nes energetikos sistemos taip pat buvo rusų kibernetinių atakų taikinys.
Buvo pakankamai įrodymų, jog Bulgarija teikė karinę pagalbą Ukrainos kariuomenei, tačiau oficialiai tai nebuvo pripažįstama. Kalbant apie įrodymus, galima prisiminti bulgariškus prieštankinius šovinius, skirtus „MT-12 Rapira“, ar net tankus „T-72“, kuriuos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suremontavo bulgarų įmonė „Apolo Engineering“, arba kaip Ukrainos kariai triuškino užpuolikus bulgariškos kilmės 82 mm minosvaidžio sviediniais.
Parengta pagal „Defense Express“.
