Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang teigė, kad Taivanui investuojant į Lietuvos verslą buvo atrastas poreikis tobulinti Lietuvos kibernetinio saugumo sferą. Tad, pasak jos, bus stengiamasi užtikrinti, jog tiek logistine, tiek kibernetine prasme, investicijos tarp valstybių elektroniniu būdu taptų saugesnės ir daug paprastesnės.
„Pastaruoju metu, investicijų, skolinimų ir naujų susitarimų procesų metų, mes suradome ir naujų sričių, kur yra reikalingi nauji pritaikymai ir patobulinimas. Tai yra elektroninių finansų ir kibernetinio saugumo sfera. Mano iškeltas prioritetas yra tai, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas galėtų vykdyti nuotolinius sandorius tarpusavyje taip pat lengvai, kaip šie sandoriai šiuo metu vykdomi abiejų valstybių viduje“,– trečiadienį žurnalistams komentavo A.Tang.
Taivano ministrė tvirtino, jog Taivanas jau turintis daug patirties modernizuojant elektroninių finansų sektorių, tad bendromis investicijomis iš Lietuvos ir Taivano, galimai būtų galima atlikti tokią modernizaciją ir čia.
„Yra daug dalykų, kurių galime imtis daryti, kurie stato šį naują finansinį ir pervedimų sektorių paremtą „Web 3“ decentralizuotu sujungimu ir saugumu. Ir čia yra infrastruktūros ir pamokų, kurios iš Taivano gali būti perduotos, kadangi Taivane tokio tipo elektroninės paslaugos gali būti klasifikuojamos kaip viešieji projektai. Tad galima kartu investuoti į bendrą infrastruktūrą saugesniems elektroninių paslaugų sektoriams“,– aiškino A.Tang.
„Bendradarbiavimas su partneriais iš Taivano vis labiau įgauna pagreitį. Dabar ne tik siūlome savo įmonių paslaugas Taivano rinkai, bet ir kartu investuojame į mūsų šalies ateitį – vaikų skaitmeninio raštingumo didinimą ir informatikos pagrindų stiprinimą. Didžiausia tokių susitikimų nauda yra ta, kad jie leidžia efektyviai išsigryninti sritis, kurios abiem pusėms atrodo perspektyviausios ir patraukliausios“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kaip pranešė ministerija, norima, kad visi vaikai Lietuvoje įgytų skaitmeninių ir informatikos įgūdžių, nepaisant lyties, lokacijos ir socioekonominės situacijos.
Protokolas taip pat numato keitimąsi talentais, stažuočių programas – tai sudarys galimybes jauniems specialistams įgyti tarptautinės patirties pirmaujančiose technologijų inovacijų įmonėse.
Tai įgyvendinti padeda programa „Vedliai“, kuria naudodamiesi mokytojai jungia kasdienes pamokas su inovatyviomis, kūrybinės informatikos praktikomis: virtualia realybe, 3D modeliavimu, dirbtiniu intelektu ir kitomis. Ši programa iki šiol įtraukė 4,6 tūkstančio pradinių klasių mokytojų bei per 80 tūkstančių vaikų iš 570 Lietuvos mokyklų.
„Tikimės, kad Taivano ir mūsų partnerystė padės įtraukti dar maždaug 50 tūkstančių 1–8 klasių moksleivių Lietuvos regionuose ir taip padidinti prieigą bei informatikos įgūdžių pasiekiamumą iki 50 proc. šios amžiaus grupės moksleivių visoje Lietuvoje“, – sako „Vedlių“ įkūrėja ir vadovė Monika Katkutė-Gelžinė.
Kaip pranešė ministerija, A.Armonaitė ir A.Tang susitikime daugiausia dėmesio skyrė bendrų projektų įgyvendinimui skaitmeninio raštingumo ugdymo, finansinių technologijų ir inovacijų viešajame sektoriuje, skaitmeninimo srityse.
Susitikimo metu aptarta pažanga vykdant ankstesnius susitarimus ir Lietuvos bei Taivano galimybės dalyvauti trišaliuose projektuose, pavyzdžiui, diegiant pažangiąsias informacinių ir ryšių technologijas trečiosiose šalyse ar įgyvendinant kitus projektus.
Ministrės teigimu, vienas trišalio bendradarbiavimo pavyzdžių galėtų būti nuo karo nukentėjusios Ukrainos atstatymas: Lietuva turi daugiau patirties veikti šios šalies statybų sektoriuje, geriau pažįsta rinką, o Taivanas galėtų padėti Ukrainai diegti kompiuterinę įrangą, skaitmenizuoti viešąjį sektorių.
Pernai lapkritį Lietuvos lazerių įmonė „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. Tai pirmoji šio fondo investicija Vidurio ir Rytų Europoje.
