Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad karas Ukrainoje ir energetinė krizė gerokai papurtė sektorių ir privertė ieškoti naujų sprendimų.
Ekspertai taipogi tvirtina, kad tai – išbandymų metas viešajam sektoriui. „Tikrai galėjo susidaryti įspūdis, kad vandentvarkos sektorius galėjo baidytis naujovių. Tačiau sąlygos kardinaliai pakitusios. Kas seniau būdavo atidedama 2–3 metams, dabar privalu padaryti per gerą pusmetį“, – kalba Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys.
Pasikliauja saulės energija
Antai bendrovė „Šiaulių vandenys“ planuoja įgyvendinti elektros balansavimo projektą. Paskaičiuota, kad labiausiai atsipirktų įsirengti 2,7 MW saulės fotovoltinę elektrinę nuotekų valyklos teritorijoje ir 800 kW Birutės vandenvietėje. Jų gaminama elektros energija 20 metų būtų perkama už nustatytą kainą.
Įgyvendinus šiuos projektus, iš atsinaujinančių energijos išteklių „Šiaulių vandenys“ pasigamintų apie 57 proc. elektros energijos, arba beveik 7 tūkst. MWh per metus. Dar apie 450–495 MWh žaliosios elektros energijos bendrovė pasigamina saulės fotovoltinėje elektrinėje, kuri jau dabar veikia nuotekų valykloje.
Šiauliškiai šiuo metu derina rezervinės galios bei elektros energijos tinklo balansavimo paslaugų sutartį. Šis projektas leis bendrovei sumažinti elektros energijos vartojimą pagrindinėje nuotekų perpumpavimo siurblinėje. Bendrovė planuoja panašius elektros energijos balansavimo būdus naudoti ir kituose objektuose.
Be to, perteklinę pavojingų atliekų perdirbimo įmonės „Toksika“ šilumą, susidarančią utilizuojant atliekas, „Šiaulių vandenys“ nori nukreipti į nuotekų dumblo džiovyklą bei ja šildyti pastatus.
Panašių žingsnių karpant sąnaudas imasi ir dzūkai. Jų akiratyje – saulės elektrinė. „Dzūkijos vandenys“, tiekiantys vandenį Alytaus miesto gyventojams ir įmonėms, dar sausį už elektros energiją mokėjo 30 tūkst. eurų, o rugpjūtį – jau 160 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad sąnaudos elektros energijai išaugo daugiau nei penkis kartus.
Pasirinkta išeitis – statyti saulės ar vėjo elektrinę ir patiems apsirūpinti pigia elektra. Įmonė per metus suvartoja 5,2–5,4 GWh elektros.
Dzūkai jau turi kogeneratorių, kuris per metus pagamina apie 1,5 GWh elektros energijos, likusį kiekį galima būtų „pasiimti“ iš saulės. Bendrovės poreikius patenkintų 4 MW galios atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė.
Dirbtinio intelekto perspektyvos
Pasak konsultacinės įmonės „Sweco Lietuva“ viceprezidento Egidijaus Kunevičiaus, Europos vandentvarkos sektoriaus gamybos ir technologiniuose procesuose jau taikomi su energijos taupymu susiję dirbtinio intelekto skaitmeniniai sprendimai.
„Neteisinga būtų teigti, kad skaitmenizacija, žiedinės ekonomikos principų taikymas bei atsinaujinančios energijos panaudojimas vandentvarkos ūkyje yra praeitis. Į tai turime žvelgti naujai. Skaitmeninių dvynių sukūrimas leidžia „įdarbinti“ dirbtinį intelektą. Ir nesvarbu, kur – ar miesto vandentiekio ir nuotekų sistemoje, ar vandens ruošykloje, ar nuotekų valykloje“, – sako E. Kunevičius.
Pasak jo, kai atskirame vandentvarkos ūkio komponente vykstantys procesai yra sumodeliuoti ir įmonės personalas juos gali stebėti realiu laiku, technologiniams sprendimams priimti galima įdarbinti dirbtinį intelektą.
Tokio sprendimo pavyzdžiu galėtų būti visų miesto nuotekų siurblinių darbo optimizavimas, norint subalansuoti į valyklą atitekančių nuotekų srautus lietaus metu.
Pagal sukurtą algoritmą, nuotekų tinklo bei siurblinių duomenis valdo pati sistema, įvertindama tinklo akumuliacinį pajėgumą ir jo apkrovimą skirtinguose rajonuose.
Pajamos iš momentinio poreikio
Kitas pavyzdys – dirbtinio intelekto įdarbinimas nuotekų valyklos technologo funkcijoms vykdyti. Pagal atitekančių nuotekų kiekius ir kokybę sistema pati prognozuoja, kokie bus technologinių apkrovų pokyčiai atskirose valymo grandyse, todėl nustato optimalius, energiją ir chemikalus taupančius šių grandžių darbo parametrus.
Pasak eksperto, dar vienas energijos kaštų taupymo pavyzdys – elektros suvartojimo balansavimas vandentvarkos objektuose pagal tinklo operatoriaus momentinius poreikius.
Galima trumpam (30–60 min) sumažinti nuotekų valyklos orapūčių darbo intensyvumą ir po to atstatyti reikalingą deguonies koncentracijos lygį. Taip pat įmanoma išnaudoti nuotekų siurblinės rezervuaro bei nuotakyno akumuliacinį potencialą pagal elektros energijos rinkos momentinius poreikius.
Šiems procesams geriausia pasitelkti dirbtinį intelektą. Tokiu atveju kiekviena vandentvarkos įmonė, naudojanti pakankamos galios variklių parką, gali turėti savo virtualią elektrinę, veikiančią panašiu principu, kaip Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
„CO2 pėdsako mažinimu paremti sprendimai, nuotekose esančių maistinių medžiagų atgavimas, kiti su aplinkosauginiais aspektais susiję sprendimai yra įmonių veiklos tvarumą apibūdinantis dėmuo, į kurį kol kas labiausiai kreipiamas dėmesys“, – akcentuoja „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.
