„Reuters“ duomenimis, „Boeing“ pasiūlė antžeminę GLSDB kaip karinės pagalbos Ukrainai paketo dalį. GLSBD, pirmą kartą išbandyta 2015 m., yra naujas ginklas, kurio pagrindą sudaro 113 kilogramų svorio bomba „MK 81“.
„MK 81“ yra lėktuvu gabenama bomba, sverianti 120 kilogramų, su 45 svarų naudinguoju „Tritonal“ arba „Comp-B“ (RDX ir TNT) sprogmenų kroviniu. „MK 81“ yra „neprotinga“ bomba, kurią numeta bombonešis arba pilotas ir kuri trumpa nekoreguota balistine trajektorija laisvai krenta iki taikinio.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje JAV pirmosios pradėjo naudoti naujas GPS valdomas „išmaniąsias“ bombas. Tai buvo bombos su GPS imtuvu ir vairuojančiais sparnais, suteikiančiais bombai galimybę savarankiškai nusitaikyti į tikslias GPS koordinates. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje prie jų buvo pridėti papildomi iššokantys sparneliai, kurie leido bomboms sklęsti link taikinių, taip padidinant jų atakos nuotolį. Kuo didesniame aukštyje paleidžiama skraidanti bomba, tuo toliau ji gali nusklęsti. Sklandanti „MK 81“ versija – mažo skersmens bomba „GBU-39B“ – gali atakuoti taikinius iki 100 kilometrų nuo paleidimo vietos.
Antrajame šio amžiaus dešimtmetyje „Boeing“ ir SAAB sukūrė nuo žemės paleidžiamą mažo skersmens bombą. GLSDB prie mažo skersmens bombos pritvirtintas raketinis variklis – toks pat, kokiu GMLRS raketos paleidžiamos iš HIMARS raketinių sunkvežimių. Raketa iškelia bombą į nemažą aukštį – nes GLSDB veikimo nuotolis yra 150 km, t. y. daugiau nei du kartus didesnis nei lėktuvu gabenamos mažo skersmens bombos. Štai GLSDB veikimo vaizdo įrašas:
GLSDB, nors ir būdama novatoriška amunicija, kol kas nesugebėjo pritraukti klientų. Tačiau naujasis ginklas gali puikiai tikti karui Ukrainoje. Nuo žemės paleidžiamoms mažo skersmens bomboms kaip paleidimo platforma galėtų būti naudojami Ukrainos kariuomenėje jau naudojami HIMARS sunkvežimiai. Nors GLSDB sprogstamasis užtaisas yra perpus mažesnis nei Ukrainos GPS valdomų GMLRS raketų, GLSDB gali pataikyti į daugiau nei dvigubai toliau esančius taikinius. Be to, ji yra dar tikslesnė už GMLRS – nes gali pataikyti su metro, o ne 2–5 metrų paklaida.
Kitas teigiamas GLSDB aspektas yra tas, kad ją galima greitai pagaminti iš jau turimų ginklų: tiek mažo skersmens bomba „GBU-39B“, tiek „M26“/“M30“ raketų varikliai yra lengvai prieinami. Paties ginklo šiuo metu Pentagono arsenale nėra – o tai reiškia, kad karo planuotojai nesitiki, kad jis bus nenumatytų atvejų planavimo dalis – ypač karo veiksmuose prieš Kiniją. GLSDB nenaudoja jokių ypatingų ar slaptų technologijų – o tai reiškia, kad rusai negaus naujų technologijų tiesiog užgrobę tokią bombą.
GLSDB naudojimas taptų vienu didesnių pokyčių nuo HIMARS įtraukimo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šių metų birželį. Ukrainos kariuomenė, naudodama HIMARS ir GMLRS raketas, paspartino rusų pajėgų situacijos blogėjimą okupuotoje Ukrainoje, atimdama iš jų atsargas ir artilerijos paramą bei efektingai izoliuodama jas mūšio lauke. GLSDB ir alinančio žiemiškų orų poveikio derinys galėtų būti labai naudingas Ukrainos pajėgoms, kovojančioms už savo šalies išlaisvinimą, rašo „Popular Mechanics“.
