„Dirbtinio intelekto metodai leidžia mums greitai, efektyviai ir suprantamai apdoroti duomenis ir netgi gauti kaip visuomenei naudos. Medicinos srityje – greitas diagnozavimas, pramonėje – greitas kokybės nustatymas, kad negamintume nekokybiškos produkcijos. Naudinga ir karinei pramonei – atpažinti priešą pasienyje, atpažinti neteisėtai sieną kertantį įsilaužėlį. Stovėjimo aikštelėse atpažįstami numeriai. Visa tai daro ne žmonės, tai daro sistemos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė profesorius.
Bene atpažįstamiausia dirbtinio intelekto forma – pokalbių robotai įvairiose internetinėse svetainėse. Tačiau, pastebėjo profesorius, pramonėje vis plačiau naudojami ir humanoidai.
„Dažniausiai susiduriame su vadinamaisiais pokalbių robotais, chat boxes. Tikriausiai visi matėme ar kokioje nors elektroninėje parduotuvėje, ar mūsų telefonų tiekėjų savitarnos puslapiuose – vis iššoka pranešimas – ar galiu padėti? Štai taip, ne žmogus, o jau vadinamas programinis robotas – tai akivaizdžiausias dirbtinio intelekto pritaikymas“, – pasakojo KTU ekspertas.
„Kas liečia humanoidus, jie kol kas nėra plačiai taikomi mūsų visuomenėje. Galbūt pramonėje, kai reikia transportuoti iš vieno taško į kitą tam tikrus gaminius, produkciją – galima sutikti kokiam nors „Amazon“ sandėlyje, kur maždaug 47 tūkst. robotų dirba šalia maždaug 200 tūkst. žmonių“, – tęsė jis.
Technologija taikoma medicinoje itin plačiai, tačiau pacientai yra nelinkę pasitikėti dirbtiniu intelektu
Pasak V. Raudonio, dirbtinio intelekto pritaikymas medicinos srityje yra itin platus – tai gerokai palengvina gydytojų darbą, mat dirbtinis intelektas leidžia sutrumpinti tyrimų laiką, atlieka skaičiavimus ir vertinimus, teikia išvadas. Jeigu visa tai atliktų tik medikas – truktų gerokai ilgiau ir pareikalautų daugiau žmogiškųjų resursų.
Visgi, medikai susiduria su tam tikra etine problema – kaip pacientams paaiškinti, jog diagnozę nustatė kompiuteris, o ne žmogus? Be to – kas yra atsakingas už roboto atliktas analizes ir tyrimo rezultatus?
„Vos akimirką užtrunka surasti vėžines ląsteles vaizde, krūtinės audinio mėginyje, rentgeno plaučių vaizde pamatyti COVID-19 padarytą žalą. Tuo metu žmogus ilgėliau žiūri į tas nuotraukas ir bando tai nustatyti. Bėda su dirbtiniu intelektu yra ta – ar mes jo sugeneruotu rezultatu galime pasitikėti?“, – klausė jis.
„Jeigu yra diabetinė pėda ir dirbtinis intelektas konstatuoja, kad visiškai nebeužgydysi, reikia pjauti – kaip medikui paaiškinti pacientui, kad kompiuteris pasakė pjauti, todėl pjauname. Negali to niekaip pagrįsti – gali sakyti, kad matematiniais metodais apskaičiavo parametrus ir nustatė, kad reikia pjauti. Todėl atsiranda tokia algoritmų karta – paaiškinami algoritmai. Medicinos srityje mes turime galimybes labai greitai diagnozuoti tam tikras ligas, bet negalime priimti to rezultato, nes dar vis nepasitikime“, – aiškino V. Raudonis.
Kodėl vis dar nepasitikime ir baiminamės dėl dirbtinio intelekto galios?
Dirbtinį intelektą supa daugybė mitų ir legendų – žmonija baiminasi dėl to, kad robotai ilgainiui atsisuks prieš pačius žmones, perims jų darbus, užvaldys pasaulį ir galiausiai savo sugebėjimais pralenks patį žmogų. Kodėl dažnas turi tokį neigiamą įsivaizdavimą apie šią technologiją ir baiminasi dėl jos sugebėjimų? KTU profesoriaus nuomone, dėl to iš dalies yra kalta populiarioji kultūra.
„Visi filmai, kurie buvo kuriami nuo 1940–1950 metų – jie buvo apie tai, kaip kažkoks tai mechaninis prietaisas staiga ims ir uždominuos. Ir taip galingai uždominuos, kad šaudys lazeriais, valdys savo telegeneze žmones. Ir mūsų visų karta, ir tėvų karta išaugo ant tos filosofijos, kad kažkas, kas gali priimti savarankišką sprendimą, galėtų nuspręsti ir atakuoti mus“, – svarstė ekspertas.
Visgi, pašnekovas pabrėžė – mokslininkams dar reikia gerokai pasistengti, kad tokie distopiniai scenarijai taptų nors truputį tikėtini. O šiai dienai, pažymėjo jis, dirbtinį intelektą galima nugalėti jį tiesiog atjungus nuo elektros tinklo.
„Dar šiai dienai reikia mokslininkams pasistengti, kad taip nutiktų. Bet kokiu atveju, mes nedarome to aklai, tas rizikas matome. Ir šiandieną užtenka ištraukti iš rozetės ir, jeigu ką, išsigelbėjame“, – kalbėjo profesorius.
Dirbtinis intelektas neaplenks žmogaus galimybių tol, kol technologija reikalaus milžiniškų energijos resursų
Nepaisant to, jog technologija dar nėra tokia pažangi – mokslinės diskusijos apie tai, jog dirbtinis intelektas gali pralenkti žmogų, vyksta, tikino V. Raudonis. Galimybės tam yra, tačiau, akcentavo jis, pirmiau teks išspręsti energetinių išteklių klausimus.
„Yra tokia GPT-3 technologija. Ji skirta sukurti kalbantį robotą, kuris galėtų kaip žmogus palaikyti pokalbį. Kad jį apmokyti – jį mokė apie mėnesį, 34 dienas – suvartojo maždaug 936 MWh elektros. Aš nežinau, kiek energijos suvartoja kūdikis, bet tikrai tiek nereikia, kad išmoktų kalbėti“, – situaciją iliustravo jis.
„Jeigu išspręstume energijos ir intelektualumo santykį, gautume jį protingesnį, tada galėtume galvoti, kad dirbtinis protas galėtų susilygiuoti su biologiniu protu“, – pabrėžė KTU ekspertas.
Tad kol kas, teigė V. Raudonis, „žmogaus protas išlieka neapčiuopiamai, neišmatuojamai stipresnis už dedikuotą, mažą funkciją atliekantį matematinį algoritmą“.
