Skaitmeninė revoliucija taip pat turi savo ekologinį pėdsaką, kuris, atsižvelgiant į kasdien generuojamų duomenų kiekį, toli gražu nėra mažas ar nulinis. Duomenys ir skaitmeninimas yra galingos priemonės, padedančios taupyti energiją, geriau valdyti procesus ir priimti labiau pagrįstus sprendimus. Skaitmeninimas suteikia unikalių galimybių taupyti energiją ir išteklius, tikslingiau nukreipti ir teikti paslaugas, efektyviau prižiūrėti infrastruktūrą, optimizuoti elektros energijos ir vandens vartojimą. Visa tai leidžia sutaupyti daug energijos ir mes jau žengėme didelį žingsnį tvarumo link. Tai taikoma visiems vietinės ekonominės ekosistemos nariams, pavyzdžiui, įmonėms, valstybinėms institucijoms, pilietinėms organizacijoms.
Panagrinėkime pavyzdį, kaip kaimyninė Estija tvarko atliekas – šiuo klausimu turi rūpintis kiekviena savivaldybė: šiukšliadėžės turi būti pastatytos ten, kur žmonės sukaupia šiukšlių, jos turi būti ištuštinamos tinkamu laiku, be to, žmonės turi būti mokomi rūšiuoti ir mesti atliekas į tinkamą šiukšliadėžę. Išmanioji šiukšliadėžė generuoja energiją iš saulės kolektoriaus, kurią naudoja stebėti savo pripildymą, tinkamu laiku suspausti šiukšles ir perduoti duomenis į naudotojo portalą, kuriame atliekų vežėjas gali matyti, kada atėjo laikas ištuštinti dėžę. Duomenys leidžia sutaupyti ištuštinimo reisų, nes į dėžę telpa daugiau sutankintų atliekų. Taip sukuriama „atliekų duomenų bazė“, kuria savivaldybė galės naudotis priimdama sprendimus dėl atliekų tvarkymo.
Gyvenimas be e. valdžios nebeįsivaizduojamas
Europoje yra nemažai šalių, kuriose jaunesni verslininkai nebeprisimena prieš kelis dešimtmečius buvusios situacijos, kaip mokesčių inspekcijai reikėdavo teikti popierines deklaracijas. Daugelis žmonių taip pat kur kas dažniau pasirašo dokumentus skaitmeniniu būdu nei popieriuje. Gyvenimas be skaitmeninio parašo tampa vis sudėtingesnis. Labai patogu, kai savo nekilnojamąjį turtą galima parduoti pirkėjui kitoje šalyje net nesusitikus akis į akį: žmonės sandorį sudaro internetu pas notarą, sutartis pasirašoma skaitmeniniu parašu ir tuomet turto savininku tampa kitas asmuo. Už šių skaitmeniniu būdu atliekamų sandorių slypi didžiuliai duomenų kiekiai.
Debesija yra priemonė padaryti duomenis ekologiškesnius
Debesų kompiuterijos atveju naudotojo duomenys saugomi, atsarginės kopijos daromos arba apdorojamos paslaugų teikėjo serveriuose. Kai kalbame apie duomenis debesijoje, šie duomenys yra duomenų centruose – realiuose pastatuose su šimtais serverių, saugojimo sistemomis ir vartojama energija. Duomenų tvarkymui suvartojama apie 1 proc. pasaulio elektros energijos. Gaminant tokį energijos kiekį išmetama tiek pat anglies dioksido, kiek visame šiuolaikinės aviacijos sektoriuje kartu sudėjus.
Gali kilti klausimas, ar naudoti debesų kompiuteriją, ar likti prie „tradicinių“ artimoje fizinėje vietoje teikiamų paslaugų. Verta žinoti, kad debesų kompiuterijos duomenų centrai gali būti net 80 proc. energetiškai efektyvesni nei vietoje esantys sprendimai. Bendrovės „Microsoft“ užsakymu aplinkosaugos ir tvarumo konsultacijų bendrovės WSP atliktas tyrimas parodė, kad „Microsoft“ debesija yra 22–93 proc. energetiškai efektyvesnė nei tradiciniai sprendimai.
Reikšmingą energetinį efektyvumą lemia įrangos ir technologijų optimizavimas, kurie naudojami energijai generuoti – nuo komutatorių iki duomenų saugyklų. Didesnio efektyvumo padeda pasiekti tai, kad naudodamiesi debesijos paslaugomis paslaugų vartotojai neturi poreikio pastatams ir techninei įrangai, jiems nereikia rūpintis savo duomenų centro šildymu ar vėsinimu, savo tinklu, atsarginėmis kopijomis ir technologine infrastruktūra. Be to, besinaudodamos debesijos paslaugomis įmonės gali greitai diegti sprendimus ir lengvai juos pritaikyti prie verslo poreikių ir darbo krūvių. Tai naudinga ir veiksminga!
Aplinkosauginis sąmoningumas kiekviename žingsnyje
Viena didžiausių pasaulyje debesijos paslaugų teikėjų „Microsoft“ praėjusiais metais pasaulyje buvo antra pagal dydį atsinaujinančiosios energijos pirkėja. Atsakingas technologijų milžinės elgesys veikia dvejopai: viena vertus, tai yra puikus pavyzdys ir žinutė politikos formuotojams; kita vertus, jos pirkimai sukuria galimybes naujiems atsinaujinančiosios energijos pajėgumams. „Microsoft“ planuoja, kad iki 2025 m. visi jos padaliniai vartos 100 proc. atsinaujinančios energijos, o iki 2050 m. ji pašalins visą anglies dvideginį, kurį išmetė į aplinką nuo savo įkūrimo 1975 m.
Europoje „Microsoft“ baigė statyti arba stato 17 duomenų centrų. Nuo 2020 m. bendrovė paskelbė planuojanti pastatyti devynis naujus duomenų centrus Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Vien per pastaruosius dvejus metus „Microsoft“ Europoje investavo daugiau kaip 12 mlrd. dolerių, todėl tai yra vienas didžiausių kapitalo šaltinių Europos technologijų ateičiai. Visos šios investicijos buvo atliktos tvariai ir ekologiškai atsakingai.
Nors persikėlimas į debesiją yra pirmasis žingsnis siekiant taupiau vartoti energiją, šiandien organizacijoms reikia daugiau, kad jos galėtų spręsti dabartines su energija susijusias problemas. Todėl „Microsoft“ glaudžiai bendradarbiauja su visomis suinteresuotosiomis šalimis visame regione, kad galėtų pasiūlyti paramą ir suteiktų ekspertinių žinių, padėsiančių spręsti įvairias energetikos problemas tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
- „Microsoft“ išleido „Microsoft Cloud for Sustainability“ – „Azure“ technologija grįstą platformą, kuri leidžia organizacijoms apjungti skirtingus duomenų šaltinius ir pateikia įžvalgų, kaip sustiprinti tvarumą.
- Siekdama padėti organizacijoms įvertinti migracijos į debesiją poveikį tvarumui, „Microsoft“ išleido „Microsoft Emissions Impact Dashboard“ (EID), ir taip pat pristatė „Emissions Impact Dashboard for Microsoft 365“, kad būtų užtikrintas tokio paties lygio skaidrumas kaip ir naudojant „Microsoft 365“ paslaugas.
- „Microsoft“ paskelbė rekomendacijas klientams, kaip maksimaliai sumažinti išteklių ir energijos vartojimą naudojantis „Microsoft Azure“.
- „Microsoft“ pradėjo „Azure“ migracijos ir modernizavimo programą, pagal kurią sistemų integravimo partneriai padeda klientams migruoti į debesiją.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių debesijos paslaugos yra ypač perspektyvus pasirinkimas aplinkosaugos veiksmingumo ir tvarumo požiūriu. Aplinkosaugos klausimai turi rūpėti kiekvienam žmogui, įmonei ar institucijai ir jų negalima pamiršti, nes, kaip numatyta programoje „Fit for 55“, norėdami išvengti klimato katastrofos, artimiausiais metais turime gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Mūsų aplinkosauginio pėdsako mažinimas turi būti integruotas į kiekvieną veiklą, o visos mūsų teikiamos ir užsakomos paslaugos turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į tai. Tai taikoma ir duomenų valdymui. Pradėkite nuo debesijos!
