Pirmoji situacija
Internetinė parduotuvė yra viena didžiausių Lietuvoje ir nuoroda į ją pasirodo tarp pirmųjų Google paieškos rezultatų. Apsilankius svetainėje, ji kraunama ilgiau nei įprastai, tačiau kai pasirodo visi paveikslėliai, viskas atrodo kaip visada, išskyrus apsuktą logotipą. Tuomet iššoka langas, kuriame kviečiama registruotis ir užbaigti užsakymą. Kaip elgsitės?
Jei jūsų atsakymas yra „įvesiu duomenis ir tęsiu apsipirkimą“, yra nemaža tikimybė, kad užkibsite ant sukčių kabliuko. Bet kokie nukrypimai nuo įprasto svetainės dizaino turėtų būti įspėjimas, kad svetainė gali būti klastotė. Teisingiausias elgesys būtų patikrinti naršyklėje nurodytą interneto svetainės adresą, taip pat puslapį uždaryti ir atidaryti pakartotinai, naudojant paieškos rezultatus, kurie nėra reklamos (Ad).
Jau daugelį metų, verslai kurdami internetines svetaines, perka ir įsidiegia jose TLS/SSL sertifikatus – kurie užtikrina vartotojo duomenų saugumą – vartotojo duomenys tokioje svetainėje šifruojami ir yra saugūs. Netikros svetainės dažnai šio sertifikato neturi, todėl apsilankius jose interneto svetainės adreso lauke prieš domeno pradžią rodomas ženklas „Not Secure“, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia „Nesaugus“. Tai yra aiškus įspėjimas, kad parduotuvėje apsipirkti nerekomenduojama, nes naudotojų asmeniniai ir mokėjimo kortelių bei prisijungimo prie banko sąskaitų duomenys nėra apsaugoti.
Jei internetinė parduotuvė jums žinoma, dar vienas būdas įsitikinti, kad ji tikra yra atkreipti dėmesį į domeną. Domenas – tai internetinės parduotuvės nuorodos dalis, kurioje yra parduotuvės pavadinimas. Domenas yra nuosavybė, kuria techniškai negali naudotis niekas kitas, išskyrus jo savininką. Imituodami populiarias internetines parduotuves, sukčiai dažnai naudoja panašius į tikrus pavadinimus, tik minimaliai ką nors pakeisdami. Pavyzdžiui, jei tikrosios parduotuvės pavadinimas yra lietuviskapreke.lt, sukčiai gali naudoti tokius svetainių pavadinimus kaip lietuviska-preke.lt, lietuviskos_prekes.lt ir pan. Ar pastebėjote visas klaidas?
Jei internetinė parduotuvė jums žinoma, galite patikrinti domeno vardą ir palyginti jį su paskutiniais elektroniniais laiškais ar iš internetinės parduotuvės gautomis sąskaitomis – tikrai pamatysite, ar tai ta pati parduotuvė.
Antroji situacija
Į elektroninį paštą gaunate žinutę iš internetinės parduotuvės, kurioje lankotės dažnai ir iš kurios gaunate naujienlaiškius. Laiškas yra įprasto dizaino, siuntėjo adresas taip pat atrodo įprastas. Parduotuvė siūlo paskutinės minutės galimybę gauti 90 proc. nuolaidos kodą vienai prekei. Kodą turite atsisiųsti per valandą. Norėdami gauti kodą, turite paspausti ant el. laiške pateiktos nuorodos. Laiškas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba. Ar norėsite gauti kodą?
Jei jūsų atsakymas yra „taip“, tapsite sukčių auka, nes labai tikėtina, kad paspaudę ant nuorodos apsilankysite netikroje svetainėje ir pasidalinsite savo duomenimis su apgavikams. Nors internetinės parduotuvės ir siūlo įvairias akcijas bei paskutinės minutės pasiūlymus, būtina kritiškai įvertinti tiek paties pasiūlymo logiškumą, tiek taisyklingą rašybą – ar dažnai prekybos centruose matote 90% nuolaidą? Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, tikriausiai tai apgaulė. Sukčius taip pat neretai galima atpažinti iš netaisyklingos kalbos ir gramatinių klaidų.
Patikrinti elektroninio laiško siuntėjo patikimumą galite taip pat, kaip ir internetinės parduotuvės – antroji el. pašto adreso dalis po simbolio „@“ yra internetinės parduotuvės domeno kopija. Pavyzdžiui, jei parduotuvės domenas yra @lietuviskapreke.lt, bet koks šios parduotuvės siuntėjo el. pašto adresas baigtųsi domeno vardu – info@lietuviskapreke.lt arba vardas@lietuviskapreke.lt ir pan. Sukčiai, kurie bandytų siųsti netikrus elektroninius laiškus šios parduotuvės vardu, galimai bandytų naudoti el. laiškus su sunkiai įžiūrimais pakeitimais antroje laiško pusėje po „@“ ženklo, pvz. info@lietuviska-preke.lt, info@lietuviskapreke.eu, info@leituviskapreke.lt, ir kt. Ar kiekviename pavyzdyje pavyko rasti klaidą?
Trečioji situacija
Norimą prekę radote internetinėje parduotuvėje, kurioje apsiperkate pirmą kartą. Parduotuvės išvaizda ir prekių aprašymai atrodo įprastai. Puslapio apačioje nurodyta, kad parduotuvė atidaryta 2022 metais, įmonės pavadinimas nenurodytas. Už pirkinį siūloma atsiskaityti Visa, MasterCard ir PayPal, tačiau norint susimokėti, atsidaro naujas langas ir kviečiama prisijungti. Kur matote saugumo rizikas?
Jei atsakėte, kad šioje situacijoje yra bent keletas saugumo rizikos veiksnių, esate teisūs. Neseniai sukurtos ir informacijos nepateikiančios internetinės parduotuvės gali būti sukurtos sukčių, norinčių išvilioti pinigus. Be to, iškylantys langai gali nukreipti į netikrus bankų ir finansinių paslaugų teikėjų puslapius, kuriais pasinaudojus siekiama gauti asmens duomenis. Visad rekomenduojame patikrinti įmonės informaciją kituose šaltiniuose ir atkreipti dėmesį į apmokėjimo procesą.
Jei bent vienoje iš šių situacijų patekote į sukčių spąstus, reiktų atkreipti ypatingą dėmesį į savo naudojimosi internetu įpročius. Vis dėlto, net ir tie, kurie įvardijo visas saugumo rizikas, neturėtų atsipalaiduoti, nes tai tik keletas sukčių mėgstamiausių metodų, kuriuos pastebėti gana paprasta. Norint apsisaugoti nuo sukčių, kviečiame naudotis patikrintais sprendimais, tokiais kaip Klix. Naudojant Klix programėlę ir apmokėjimo įrankį, duomenų saugumą užtikrina bankas – norintis jį įsidiegti klientas kruopščiai patikrinamas, todėl jei interneto svetainėje apmokėjimui naudojamas Klix sprendimas, galite būti ramūs dėl savo duomenų saugumo. Klix įrankį naudoja jau daugiau nei 700 internetinių parduotuvių Baltijos šalyse.
Klix programėle ir apmokėjimo įrankiu saugiems pirkiniams naudojasi daugiau nei 100 000 naudotojų Baltijos šalyse. Įrankis suteikia galimybę atsiskaityti už pirkinius keliais paspaudimais, o registruotiems naudotojams nebereikia pildyti registracijos formų, atsiskaitant pakartotinai. Visi duomenys saugomi banke, nes yra patikėti Klix, o ne internetinei parduotuvei. Klix sukurtas Citadele banko.
